Ministerija siūlo stojant į universitetus pridėti balų geriausiai egzaminus išlaikiusiesiems
„Norėčiau pabrėžti, kad visi mokiniai – tiek be vargo gavę šimtukus, tiek išlaikę žemesniais balais – verti pagarbos, sąžiningos konkurencijos ir galimybės siekti savo tikslų“, – Seimo Švietimo ir mokslo komitete trečiadienį kalbėjo švietimo ministrė Raminta Popovienė.
„Mūsų, kaip ministerijos, pagrindinė pareiga yra užtikrinti, kad gabiausi abiturientai turėtų pirmumo teisę, stojant į valstybės finansuojamas studijų vietas, šiuos sprendimus mes šiandien pateikėme“, – sakė ji.
Siūlo korekcijas skaičiuojant konkursinius balus
Kaip paskelbė ministerija, tiems, kurie valstybiniame brandos egzamine surinko 95 ar daugiau taškų, papildomų taškų iš vertinimo komiteto skirtų dešimt taškų nebuvo pridėta – jie visi buvo įvertinti šimtu balų, vadinamaisiais šimtukais.
Šiems stojantiesiems vertinant konkretaus valstybinio brandos egzamino reikšmę konkursinio balo sandaroje siūloma pridėti dešimt balų.
Kitaip tariant, jų atestate liks šimtukai, tačiau skaičiuojant stojamąjį balą į universitetą, prie 100 balų bus pridėti papildomi dešimt.
Tokia pati korekcija būtų taikoma įgijusiesiems vidurinį išsilavinimą pagal tarptautinio bakalaureato programas, užsienyje arba pagal užsienio šalių ugdymo programas bei išlaikiusiesiems tarptautinius užsienio kalbų egzaminus.
Valstybiniame brandos egzamine surinkusieji nuo 86 iki 94 taškų buvo įvertinti 100 balų, tačiau vertinant jų egzaminų rezultatus buvo pridėta nevienodai papildomų taškų iš vertinimo komiteto skirtų dešimt taškų.
Tai reiškia, kad jei abiturientas surinko 94 taškus, jam buvo pridėta ne dešimt taškų, o vienas, kurio trūko iki 95 taškų, jog gautų šimtuką.
Šiems stojantiesiems vertinant konkretaus valstybinio brandos egzamino reikšmę konkursinio balo sandaroje siūloma pridėti tiek balų, kiek nebuvo pridėta taškų prie egzamino rezultato.
Abiturientams, kurie valstybiniame brandos egzamine surinko iki 85 taškų, jokių pokyčių nenumatoma, kadangi jų egzaminų vertinimai jau buvo pakoreguoti pridedant 10 taškų.
Korekcijos nebūtų taikomos lietuvių kalbos ir literatūros bei gimtosios kalbos egzaminų rezultatams perskaičiuoti.
Anot ministerijos, siūlomas sprendimas taip pat nekoreguotų brandos atestato rezultatų ir neturėtų įtakos sprendžiant, ar stojantysis atitinka minimalius reikalavimus stoti į aukštąją mokyklą – šie pokyčiai turėtų poveikį tik konkursinio balo skaičiavimo etape.
Ministerija siūlymą dėl korekcijų skaičiuojant konkursinius balus antradienį pateikė derinimui su visuomene.
„Mes turėjome daug šimtukų, jei žiūrime į atestatą ir pagal dabartinę konkursinės eilės sudarymo tvarką, jie yra vienodi. Jeigu turime ypač konkurencingas sritis, kur yra dvidešimt (valstybės finansuojamų vietų – BNS), (...) jeigu nieko nekeistume, situacija būtų tokia, kad visiems atkeliavus su šimtukais, reikėtų traukti burtus“, – komiteto posėdyje kalbėjo švietimo viceministrė Regina Valutytė.
„Nebūtų kaip kitaip atrinkti, o to nesinorėtų“, – pridūrė ji.
Prokuratūra vertina taškų pridėjimą
BNS rašė, kad generalinė prokurorė Nida Grunskienė pavedė prokurorams patikrinti informaciją dėl Švietimo ministerijos sprendimo pakeisti brandos egzaminų rezultatus ir nuspręsti, ar yra pagrindas taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
Sprendimas patikrinti informaciją priimtas po pirmadienį įvykusio N. Grunskienės ir valstybės kontrolierės Irenos Segalovičienės susitikimo.
Diskusijos metu konstatuota, kad Švietimo ministerijos priimtas sprendimas kelia pagrįstų abejonių dėl teisės aktų, reglamentuojančių valstybinių brandos egzaminų vertinimo tvarką ir vertinimo procedūras, galimų pažeidimų.
Taip pat pabrėžta, kad sprendimas daro poveikį labai didelei visuomenės daliai, todėl kilusi rezonansinė reakcija į šį sprendimą ir vieši klausimai dėl jo teisėtumo bei pagrįstumo, reikalauja situaciją įvertinti objektyviai, išsamiai ir nešališkai.
Kartu pažymėta, kad toks vertinimas nepaveiks jau prasidėjusio stojimo į aukštąsias mokyklas proceso, bet yra labai svarbus siekiant užtikrinti sklandesnę brandos egzaminų eigą ateityje.
Kaip skelbė BNS, kad liepos pradžioje paskelbus šių metų valstybinių brandos egzaminų rezultatus, paaiškėjo, jog kiekvienam abiturientui prie kiekvieno egzamino, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros, rezultato pridėta po dešimt taškų.
R. Popovienės teigimu, taip nuspręsta padaryti, kad maždaug 4 tūkst. abiturientų būtų išlaikę valstybinį matematikos egzaminą ir galėtų stoti į aukštąsias mokyklas.
Šis sprendimas sulaukė kritikos, kad iškraipo egzaminų rezultatus, diskriminuoja gerai besimokančiuosius.
Norint baigti mokyklą ir įgyti brandos atestatą, būtina išlaikyti du egzaminus, iš jų privalomas yra tik lietuvių kalbos ir literatūros. Matematikos egzaminas nuo 2024 metų privalomas stojant į aukštąją mokyklą.

Rašyti komentarą