Grybai

Net nebandykite: ekspertai apie valgomų grybų mutaciją

Vargu ar kas nors ginčysis, kad trokštamiausias grybas daugumai tyliosios medžioklės gerbėjų – baravykas. Šiais metais tikrieji baravykai pasipylė tik paskutinį rugpjūčio dešimtadienį. Neseniai per valandą surinkau du tuzinus! Tai man nutiko pirmą kartą. Tačiau dar didesne staigmena tapo kas kita…

Šioje konkrečioje vietoje jau daugelį metų renku voveraites. Šiais metais užsukau jų ieškoti iškart po Joninių (Ligo). 

Deja – tik trys vienetai. O po savaitės pririnkau pilną kibirą. 

O šiomis dienomis šioje vietoje vietoj voveraičių išvydau baravykus. Atmintyje iškilo aktoriaus Leonido Kuravliovo herojaus žodžiai iš filmo „Ivanas Vasiljevičius keičia profesiją“: „Esu matęs stebuklų... Bet tokio!“. 

Juk anksčiau šioje vietoje baravykų niekada nebuvo, o dabar – nors dalgiu pjauk!

Ar pavojingi peraugę grybai?

Sprendžiant iš nuotraukų socialiniuose tinkluose, pas mus auga ir kilograminiai, ir 2 kilogramų baravykai. Įdomu tai, kad, pasak grybautojų, radusių beveik 2 kg baravyką, jis buvo visiškai sveikas. 

O štai maži jo „anūkai“ kaimynystėje – sukirmiję.

Kai prabylama apie labai didelius grybus (ir ne tik baravykus), dažnai iš daugelio grybautojų galima išgirsti, kad „milžinų“ geriau neimti: juose susikaupę pernelyg daug kenksmingų medžiagų. 

O jų oponentai – taip pat patyrę grybautojai – mano, kad jei grybas valgomas, švarus, bet didesnis nei įprasta, kodėl jo nepaimti?

– Kenksmingų medžiagų, „chemijos“ pilna ir tuose produktuose, kuriuos mums kasdien siūlo parduotuvėse, – tikina jie. – Ne, geriau valgysime tai, kas auga gamtoje – uogas, grybus. Be to, miškas švaresnis už lauką, apdorotą chemikalais…

Ir toks požiūris turi teisę egzistuoti, o kiekvienas grybautojas elgiasi remdamasis asmenine patirtimi. 

Tačiau gydytojai vis dėlto nerekomenduoja gaminti peraugusių grybų: juose iš tiesų susikaupia per daug toksinų. 

Geriau tiesiog pasidarykite nuotrauką atminčiai. 

O vienas žinomas gydytojas autoriui kartą net pasakė: „Valgyti peraugusius grybus – tas pats, kas valgyti supuvusią mėsą“.

Nors, manau, daugelis su tuo nesutiks…

Pavojingi pakeliai

Dėl ko sutaria gydytojai, mikologai ir patyrę grybautojai: nereikėtų pirkti grybų iš nepažįstamų žmonių, juk nežinoma, kur jie buvo surinkti. 

Nepamiršiu, kaip kartą pakeliui į žvejybą pasikalbėjau su grybautoju. Ėjome palei kelią: aš – link ežero, jis – link miško. Kai staiga tiesiog pakelėje pakeleivis pamatė grybus ir pradėjo juos pjauti.

– Ką jūs darote? – nustebau aš. – Čia pilna automobilių.

– Tai kad ne sau – pardavimui, – skambėjo atsakymas.

Tiem, kurie grybų eina į turgų, o ne į mišką, verta atsižvelgti ir į tai, kad miške yra nemažai šiukšlynų. Ir šalia jų gali būti surinkti parduodami grybai…

Pernelyg nesižavėkite juodaisiais meškutais!

Tačiau svarbiausia – išmanyti grybus. Nes nežinojimas gali brangiai kainuoti ir jums, ir jūsų artimiesiems.

– Pati mačiau, kaip žmogui prie geležinkelio stoties siūlė neva baravyką. O tai buvo kartusis baravykas (gaišenis), – pasakoja mikologė Diana.

Pasak jos, ir miške reikia imti tik tą grybą, kuriuo esate šimtu procentų tikri. Pavyzdžiui, naujokai tikrus kelmučius gali supainioti su nuodingaisiais.

O kiti „žinovai“ tikina, kad valgomą grybą lengva atpažinti palaižius ir pabandžius liežuviu: valgomieji esą kartumo neturi.

– Nesąmonė! Vienas iš labiausiai nuodingų grybų – žalsvoji musmirė – pasižymi ir maloniu kvapu, ir skoniu, – sako specialistė.

Pastaraisiais metais įvyko pokyčių ir tarp tų grybų, kuriuos buvo įprasta laikyti valgomais.

– Juodasis gruzdas pas mus labai populiarus, – tęsia p. Diana. – Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad juose yra kancerogeninių medžiagų, ir dideliais kiekiais vartoti juodųjų meškutų nerekomenduojama. 

Tai pasakytina ir apie paprastąją meškutę…

Atsargiai: kartusis baravykas (aitrusis baravykas)!

Daugelis tyliosios medžioklės gerbėjų grybų derliumi dalijasi socialiniuose tinkluose – specialioje svetainėje kelia nuotraukas. Būtent čia mikologai pastebėjo pavojingą tendenciją: nemažai karčiųjų baravykų (gaišenių).

Pasak specialistų, kartusis baravykas nelaikomas mirtinai nuodingu. Tačiau net vienas toks grybas gali sugadinti visą patiekalą: jis itin kartus. 

Patyrę grybautojai lengvai gali atskirti tikrąjį baravyką nuo karčiojo. Pastarojo kepurėlės kempinėlė yra ne balta ar geltona, o rausva, ant koto – tamsesnis tinkliuko raštas. 

Tam, kas abejoja, ar tai tikrasis baravykas, mikologė pataria mažytį gabalėlį pridėti prie liežuvio. Jei tai kartusis grybas, iškart pajusite stiprų kartumą.

Beje, kai kurių Vakarų šalių mikologai mano, kad karčiojo baravyko negalima net šiek tiek ragauti: jo minkštime yra toksinių medžiagų, kurios greitai patenka į kraują. Jos skverbiasi į kepenų ląsteles, kur sukelia savo ardomąjį poveikį.

Pirmąją parą po „paragavimo liežuviu“ žmogus gali jausti nedidelį galvos svaigimą ir silpnumą. Vėliau simptomai išnyksta. 

Tačiau praėjus kelioms savaitėms (!) atsiranda problemų dėl tulžies išsiskyrimo. Sutrinka kepenų veikla. Patekus didelei toksinų koncentracijai, gali išsivystyti net kepenų cirozė.

Baisus vaizdas? Tačiau, pakartokime, jį piešia Vakarų mikologai, o mūsų mokslininkai sutirštinti spalvų nelinkę. Nors visi sutaria dėl vieno: karčiojo baravyko maistui vartoti negalima. 

Beje, net miško gyvūnai, vabzdžiai ir kirmėlės nebando smaguriauti šio grybų karalystės atstovo minkštimu.

Dar vienas momentas, kurį verta įsidėmėti grybų mėgėjams, bet jau tiems, kurie patys neina į mišką, o perka. Jei paruoštame patiekale kartųjį baravyką lengva atpažinti dėl kartumo, tai sūdytų grybų stiklainėlyje to galima ir nepajusti. 

Tai dar viena iliustracija, kodėl nereikėtų iš nepažįstamų žmonių pirkti naminių grybų ruošinių…

Kaip neapsinuodyti grybais

Apsinuodijimų pikas paprastai būna rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais, kai žmonės masiskai patraukia grybauti.

Apsinuodijimo simptomai paprastai pasireiškia praėjus valandai ar dviem po to, kai pavalgėte grybų: pykinimas, vėmimas, viduriavimas, kartais susilpnėjęs regėjimas. 

Iki atvykstant greitąjai pagalbai rekomenduojama išgerti ne daugiau kaip stiklinę vandens.

– Kad gydytojams būtų lengviau nustatyti sunkios būklės priežastį. Neatmetama galimybė, kad „kalti“ gali būti ne tik grybai, – paaiškina medikai.

Apsinuodijimo priežastimi gali tapti ne tik nuodingi ar nevalgomi grybai, bet ir netinkamai paruošti.

– Grybų nerekomenduojama laikyti ilgiau nei vieną dieną, – sako specialistai. – Surinkote, tą pačią dieną nuvalėte ir paruošėte. Maksimum kitoje dienoje, jei laikėte juos šaldytuve. 

Tačiau laikyti reikia be jokio celofano, pakuotės, kad grybai kvėpuotų. Jie pasižymi viena ypatybe: greitai genda…

Šaltinis: Press.lv, Ilja Dimenšteinas

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder