Mirtina drama pasieny: ar tragiškai žuvęs ugniagesys galėjo ir norėjo ten būti?

Rugpjūčio 31 d. žiniasklaidą apskriejo liūdna žinia – Varėnos rajone, Aleksandro Barausko pasienio užkardos ruože dirbdamas su grandininiu pjūklu susižalojo ugniagesys gelbėtojas.

Sužalojimo būta rimto, vyrui išgyventi nepavyko.

Pastaroji tragedija visuomenėje sukėlė tam tikrų klausimų, o taip pat tapo komunikacijos ir įvaizdžio iššūkiu Vidaus reikalų ministerijai, koncertinos tiesimui diriguojančiai ministrei, ekstremalios situacijos operacijų vadovei Agnei Bilotaitei ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui (PAGD), kurio ugniagesiai gelbėtojai ir dirba tiesiant koncertiną.

Klausimų yra iki šiol – ar ugniagesiai turi reikiamos kvalifikacijos, kad galėtų dirbti tiesiant koncertiną (ar, kaip žūties atveju, ruošiant teritoriją)?

Ar tokia veikla laikoma tiesioginiu jų darbu, ar ne? Ar ugniagesiai gali atsisakyti tiesti koncertiną, ar neturi pasirinkimo?

Kodėl tokius darbus atlieka būtent ugniagesiai, o ne privati bendrovė, parinkta viešojo konkurso būdu?

Už darbą apmokama

Alfa.lt pasiteiravo tiek VRM, tiek PAGD, kokiomis aplinkybėmis ugniagesiams tenka dirbti Lietuvos pasienyje.

VRM teigia, kad ugniagesių niekas į pasienį prievarta nevaro – vyrai ir moterys patys nusprendžia, ar nori tiesti koncertiną, o už savo darbą gauna atlyginimą.

Kad viskas būtų tinkamai apiforminta, ugniagesiai į pasienį siunčiami įsakymais.

„Pareigūnai apsisprendžia savanoriškai, už darbą susijusi su koncertinos tiesimu jiems yra apmokama.

Pasienyje norintys dirbti ugniagesiai gelbėtojai siunčiami priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (PGV) viršininko įsakymu.

Kadangi Ignalinos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, kurioje dirbo žuvęs ugniagesys, priklauso Panevėžio PGV, jie buvo išsiųsti šios valdybos viršininko įsakymu“, – nurodoma iš VRM gautame laiške.

VRM taip pat nurodė, kad ugniagesiai yra instruktuojami, kaip dirbti pasienio ruože šiuo metu atliekamus darbus, žuvęs pareigūnas tokiuose mokymuose buvo šių metų kovą.

„Ugniagesiai gelbėtojai kartą per metus yra instruktuojami dirbti su motoriniais pjūklais. Instruktažai vyksta tarnybinių užsiėmimų metu per budėjimus.

PAGD pareigūnai yra apmokyti šalinti įvairias kliūtis“, – teigiama VRM atstovų atsiųstame laiške.

Kaip paaiškėjo, ugniagesiai nėra vieninteliai, dirbantys pasienyje. Anot ministerijos, šiuo metu koncertiną tiesia kariuomenė, PAGD pareigūnai ir privati bendrovė, laimėjusi konkursą.

Yra sukurtos mobilios brigados, kurios vykdo darbus pasienio ruože. Tačiau kodėl neapsieinama vien tik su privačios bendrovės paslaugomis, VRM priežasčių nedetalizavo.

Panašią informaciją portalui pateikė ir PAGD.

„Pareigūnai yra instruktuoti, kaip dirbti su gelbėjimo darbams reikalinga įranga.

Motoriniai pjūklai yra naudojami vykdant gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbus, jų panaudojimo spektras yra labai platus (šalinami nuvirtę medžiai atvirosiose teritorijose, pjaustomos medinės konstrukcijos gesinant degančius pastatus ir kt.)“, – nurodė PAGD direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas.

M. Kanapickas taip pat nurodė, kad fizinį barjerą pasienyje darbuotojai įrenginėja vykdydami Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo sprendimą.

Kaip minėta, šia vadove esamuoju metu yra ministrė A. Bilotaitė.

Pavojinga veikla – ir iš nepritekliaus

Susisiekus su ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininku Saulium Džiautu paaiškėjo, kad išties padėtis pasienyje nėra vien teigiama, kaip ją pateikia VRM ir PAGD.

Anot S. Džiauto, ugniagesiai išties nėra verčiami vykti dirbti tiesiant koncertiną, jie gali laisvai apsispręsti, o tiesiant vielos tvorą gauna atlyginimą už darbą viršvalandžiais.

Tačiau neretas ugniagesys tokią galimybę renkasi ne dėl to, kad turėtų itin daug laisvo laiko, o dėl to, kad tai yra nedažna galimybė prisidurti prie gan nedidelio atlyginimo.

S. Džiautas taip pat paaiškino, kad, pagal įstatymo raidę, ugniagesiai gali dirbti tiesiant koncertiną, nors tai ir nėra jų tiesioginis, kasdienis darbas.

„Funkcijose tokių konkrečių darbų numatytų nėra. Bet yra ekstremali situacija, vienas iš ekstremalios situacijos subjektų yra PAGD, kuris dalyvauja pagal Civilinės saugos įstatymą tokiose ekstremaliose situacijose.

Operacijų vadovas, kaip žinote, yra pati ministrė, pasitelkti į pagalbą ekstremalioms situacijoms ji gali visas pajėgas, o ugniagesiai teikia pagalbą policijai, kitoms tarnyboms.

Tai čia pasitelkė mūsų pajėgas, ir pasitelkė dar ir savo noru – laisvalaikiu, bet tai bus fiksuojamas kaip darbo laikas ir mokami viršvalandžiai, – sakė ugniagesių profesinės sąjungos vadovas, pridūręs, kad kolegos šios veiklos imasi vedini praktiškų paskatų. – Ugniagesiai iš nepritekliaus griebiasi bet kokio uždarbio.“

S. Džiautas teigė negirdėjęs, kad kas nors iš ugniagesių būtų vadovybės verčiamas ne savo noru važiuoti statyti koncertinos. „Tikrai nėra kažkokio psichologinio spaudimo, kad važiuoti.

Klausia, kas nori važiuoti, organizuojama grupė, išleidžiamas įsakymas, kad vyksta su jų sutikimu“, – sakė ugniagesių profesinės sąjungos pirmininkas.

Pjauti medį – dar ne pjauti mišką

Nors atrodo, kad ugniagesiai darbams pasienyje pasirinkti gan taikliai, S. Džiautas pasidalijo abejonėmis, ar išties teritorijos ruošimo darbai patikėti būtent tiems pareigūnams, kuriems turėtų būti patikėti.

„Ugniagesiai ir jų vadovai yra labai geranoriški ir geros dūšios. Kodėl, pavyzdžiui, nepaprašė miškininkų ar aplinkosaugininkų, kurie tvarko miškus, yra specialistai, turi darbo saugos priemones tam tikras?

Mūsų darbo saugos priemonės yra dažniausiai nuo gaisro ir nuo kritimo, kad neužkristų ant batų, pirštų, bet ne nuo grandininio pjūklo.

Aš nežinau, kodėl nepasitelkė pjovimui žmonių iš aplinkos apsaugos, urėdijų, kurie išaria kelmus. Technikos pilna, valstybinės įmonės turi daug geros technikos.

Bet pigiausia darbo jėga yra ugniagesys“, – sakė S. Džiautas.

Pasak ugniagesių profesinės sąjungos pirmininko, tai, kad teks tvarkyti teritoriją, kolegoms buvo netikėtumas. „Šiaip jie (ugniagesiai) turėjo tik koncertiną statyti.

Niekas nežinojo, ką ten reikės daryti, kad ten reikės grandininiu pjūklu pjauti“, – sakė S. Džiautas.

Nors VRM ir PAGD nurodė, kad pasienyje dirbantys ugniagesiai yra kvalifikuoti dirbti su grandininiais pjūklais, profesinės sąjungos pirmininkas buvo kritiškas – tai, kad ugniagesys yra apmokytas ir gali nupjauti medį, dar nereiškia, kad jis gali pjauti mišką.

„Matot, pjauti – tai nereiškia dirbti su pjūklu. Pjauti, darbų saugą mes mokam, nupjauti medį, nuo šaligatvio patraukti.

Bet miško pjovimo darbai yra kita kvalifikacija ir kompetencija – tai yra ir kampas, ir kokioje vietoje, kokios darbo saugos priemonės naudojamos. Tai yra kursai. Tai šitų kursų, žinoma, (ugniagesiai) nebaigę.

Jie moka naudotis (grandininiais pjūklais), užvesti, nupjauti, bet ne dirbti. Sakykime, aš neturiu vairuotojo teisių – aš moku užvesti automobilį, galiu pavažiuoti, bet tokios kvalifikacijos aš neturiu, egzaminų nesu išlaikęs“, – palygino S. Džiautas.