Mokslo premijos skirtos už vėžio, nervų sistemos tyrinėjimus, tvarių medžiagų paiešką keliams

Humanitarinių mokslų srityje premiją pelnė Vilniaus dailės akademijos profesorė Giedrė Mickūnaitė už darbų ciklą „Graikiška maniera katalikiškos Europos rytuose, XIV a. pab. – XVIII a. pr.“

Anot komisijos, šis ciklas sistemiškai ir konceptualiai apmąsto bizantinio ir pseudobizantinio stiliaus dailės kilmę, sklaidą, recepciją ir sampratas Lietuvoje ir Lenkijoje nuo XIV amžiaus pabaigos iki XVIII amžiaus pradžios.

Socialinių mokslų srities laureatu tapo Zenonas Norkus už darbų ciklą „Moderniųjų socialinių restauracijų lyginamieji istoriniai sociologiniai tyrimai (2010–2024)“.

Jame vertinant šiuolaikinę Lietuvos ekonominę ir socialinę pažangą taikomas naujas būdas, kuriame kontroliniai trijų svarbiausių rodiklių dydžiai išvedami iš pačios Lietuvos istorijos.

Gamtos mokslų srities laureatais tapo Ričardas Rotomskis ir Vitalijus Karabanovas už darbų ciklą „Inovatyvūs nanotechnologiniai sprendimai vėžio teranostikai (2010–2024)“, taip pat Artūras Dubickas už darbų ciklą „Algebrinių skaičių pasiskirstymo uždaviniai ir jų taikymai (2010–2024)“.

Komisijos teigimu, R. Rotomskio ir V. Karabanovo darbų cikle pristatomi nanotechnologiniai sprendimai pagerina ankstyvą ikivėžinių ir vėžinių pokyčių aptikimą bei gydymą. 

Ypatingas dėmesys skiriamas teranostikai – naujai medicinos sričiai, vienoje nanoplatformoje jungiančiai diagnostiką ir terapiją.

Medicinos ir sveikatos mokslų srityse įvertinti Dainius Haroldas ir Neringa Paužos už darbų ciklą „Žmogaus ir gyvūnų širdies nervų sistemos anatominiai, imunohistocheminiai ir ultrastruktūriniai tyrimai (2010–2024)“, o Artūras Petronis – už darbų ciklą „Epigenomika: chronos, pathos, nosos (2010–2024)“.

Paužų atradimai padeda suprasti, kaip autonominis disbalansas prisideda prie širdies ir kraujagyslių ligų, tokių kaip arterinė hipertenzija, aritmijos ar staigi širdies mirtis, tuo metu A. Petronio darbų ciklas yra dar vienas bandymas atsakyti į vieną seniausių ir esminių klausimų – kodėl žmonės suserga.

Technologijos mokslų srityje apdovanoti Audrius Vaitkus, Ovidijus Šernas ir Judita Škulteckė (Gražulytė) už darbų ciklą „Integruotos, tvarios konstrukcijos ir medžiagų sprendimai patvariems keliams (2010–2024)“.

Jie apdovanoti už šešis nacionalinius projektus, 30 užsakomųjų mokslo tiriamųjų darbų, 66 publikacijas, 18 patentų, užregistruotų Lietuvos valstybiniame patentų biure, ir dvi patentines paraiškas, pateiktas Europos patentų biurui. 

Šiame cikle sukurtas asfalto dangos konstrukcijų projektavimo modelio ir taikymo programinės įrangos paketas bei daugiau kaip 30 inovatyvių, išskirtinėmis savybėmis pasižyminčių medžiagų bei struktūrų, taikytinų kelių tiesimui ir priežiūrai.

Lietuvos mokslo premijos skiriamos kasmet už reikšmingus fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus, siekiant sudaryti sąlygas plėtoti mokslą ir skatinti produktyviai dirbančius mokslininkus.

Premijai gali būti siūlomi ne anksčiau nei per pastaruosius 15 metų atlikti darbai, kuriuose išnagrinėta aktuali mokslo problema, kurių tyrimų rezultatai įnešė svarų indėlį į mokslą, paskatino tolesnę mokslinę raidą, prisidėjo prie šalies konkurencingumo augimo kuriant, diegiant naujausias technologijas.

Darbai turi būti paskelbti Lietuvos ar užsienio spaudoje ne vėliau nei likus metams iki paraiškos premijai teikimo, tai gali būti ir užsienyje atlikti bei paskelbti darbai, svarbūs Lietuvos istorijai, kultūrai ir ūkiui.

Lietuvos mokslo premija yra lygi 780 bazinių socialinių išmokų dydžių, šiemet tai sudaro 57 tūkst. 720 eurų.

Laureato diplomų teikimo iškilmės vyks kovo 5 dieną Lietuvos mokslų akademijoje Vilniuje.