Nacionalinis stadionas apaugo naujais įtarimais: ar verslas ir politikai galėjo iš anksto susitarti kelti statybų kainą?

Praėjusiuose Vilniaus mero rinkimuose su Valdu Benkunsku konkuravęs Artūras Zuokas stebisi, kad stadiono statybų kainą koncesininkas paprašė indeksuoti tik dabar, nors pernai, dar neįsigaliojus koncesijos sutarčiai, buvo aišku, kad statybos brangs.

„Kol sutartis neįsigaliojo, „BaltCap“ turėjo teisę kreiptis dėl visko, taip pat ir dėl kainos, tačiau nors vyko karas Ukrainoje, daug kas brango, to nedarė. Todėl keista, kad tai daroma tik dabar“, – stebisi A. Zuokas. 

Politikas įtaria, kad galėjo būti neoficialių susitarimų su koncesininku, kad šis nesikreiptų dėl kainos padidinimo per savivaldybių tarybų ir merų rinkimų kampaniją, žadant „viską sutvarkyti po rinkimų, kas dabar ir vyksta“.

Be to, Vilniaus miesto tarybos narys, buvęs meras A. Zuokas mano, pagal galiojančią koncesijos sutartį statomas Nacionalinis stadionas yra per mažas – Lietuvos sostinei reikėtų didesnio. 

Todėl racionaliausia esą būtų pagal patvirtintą techninį projektą statyti 18 tūkst. vietų stadioną bei iš naujo rinktis koncesininką, kuriam būtų mokama reali rinkos kaina, niekam nekelianti abejonių. 

Stabdymas neteisėtas?

Gruodžio 13 d. paskelbta, kad Nacionalinio stadiono statyba sustojo, ją tikimasi atnaujinti, kai bus baigtos Vilniaus miesto savivaldybės derybos dėl kainos indeksavimo su koncesininku „BaltCap“ Infrastruktūros fondu. 

Pirmojo stadiono etapo statinius būsimojo Daugiafunkcinio komplekso vietoje ant sostinės Šeškinės kalno vykdė statybų bendrovė „Naresta“. 

Bendrovės vadovas Tadas Grincevičius viešai patvirtino, kad aikštelėje vyksta tik minimalūs darbai, tačiau atsisakė atskleisti, kokie, nes to esą neleidžia sutartiniai įsipareigojimai su užsakovu. 

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas, komentuodamas sustabdytas stadiono statybas teigė, kad „nieko dramatiško čia nevyksta“, bei tikinio, kad savivaldybė iš koncesininko nėra gavusi jokių indikacijų apie ketinimus nebetęsti projekto. 

Miesto meras Valdas Benkunskas savo ruožtu teigė, kad iki minimumo sumažintos statybos darbų apimtys tėra laikina ir techniškai projektui „nelabai reikšminga“ pertrauka, o bendrovė esą neketina darbų stabdyti. 

„Sutartis su koncesininku – galioja. Jokio kreipimosi dėl jos stabdymo nesame gavę“, – tikino meras. 

„Ką dabar kalba V. Benkunskas ir A. Bužinskas, kad stadiono statybų projektas laikinai stabdomas, yra visiškas absurdas. Nėra sutartyje tokios galimybės – pristabdyti projektą. Ir žiema nemaišo.

Yra statybų grafikas, ir nuo jo jie stipriai atsilieka. Jeigu pristabdomas projektas, pažeidžiamas sutartyje numatytas statybų grafikas“, – Alfa.lt teigė A. Zuokas. 

Politiko turimomis žiniomis, kompanijos „Naresta“ statybų grafikai yra iki 2026 m., o ne iki 2025 m., kaip numatyta sutartyje. 

Įtaria neskaidrius susitarimus 

Kai kurie teisininkai, įvertinę viešumoje pasirodžiusią informaciją aiškina, kad išaugusios statybos kainos yra koncesininko problemos bei jo rizika.

Mat Koncesijų įstatymas esą aiškiai nurodo, kad „koncesija yra tada, kai koncesininkas prisiima visas ar didžiąją dalį rizikų“. Todėl Vilniaus valdžia neturėtų atmesti sutarties nutraukimo galimybės. 

„Tokie projektai yra sudėtingi ir jų valdymui būtinas profesionalumas, patirtis, atvirumas ir skaidrumas.

Jei koncesininkas negali vykdyti sutarties, yra galimybė nutraukti sutartį ir išsireikalauti žalos iš „BaltCap“ pateiktos garantijos savo įsipareigojimams užtikrinti“, – mano A. Zuokas. 

Esą lygiai taip pat ir „BaltCap“ fondas gali sutartį nutraukti, prarasdamas garantiją. 

„Manau, jei fondas negaus norimos indeksacijos, tai jis pats nutrauks sutartį.

Fondo įsteigta įmonė UAB „Vilniaus daugiafunkcinis kompleksas“, kuri atsakinga už projekto įgyvendinimą, pagal viešai matomus balansus, realiai yra nulinė įmonė, todėl ji lengvai gali bankrutuoti.

Dėl to nukentėtų rangovai, statybininkai“, – perspėjo A. Zuokas. 

Politikas priminė, kad dėl buvusio fondo vadovo veiksmų vyksta tyrimas, kurį atlieka prokuratūra.

Be to, A. Zuokas prisipažino girdėjęs, kad „BaltCap“ pretenzija buvusiam vadovui Šarūnui Stepukoniui yra daugiau kaip 10 mln. eurų, kurių dalis turėjo būti skirta apmokėti Nacionalinio stadiono darbus.

Jo nuomone, tai didelė suma, kurią „BaltCap“ turės kažkaip kompensuoti. 

„Šie pinigai turėjo būt skirti statybos finansavimui, bet buvo panaudoti kažkur kitur. Man pačiam kyla labai aiškūs įtarimai, kad dalis šių pinigų galimai buvo panaudota neteisėtam partijų ir rinkimų finansavimui, taip pat ir politikų“, – prisipažino A. Zuokas.

Politikas pažymėjo, kad „BaltCap“ sutartį pasirašė 2021 m. spalį, tačiau ji įsigaliojo 2022 m liepą. Taigi, per tą laiką, kol sutartis neįsigaliojo, „BaltCap“ turėjo teisę kreiptis dėl visko, tame tarpe ir dėl kainos, tačiau nors vyko karas Ukrainoje, daug kas pabrango, to nedarė. 

Politikas mano, kad koncesininkas iš pat pradžių matė, kad jo laimėta suma ir statybų kaina nesutampa, kad pinigų įgyvendinti projektą trūks. Todėl jiems reikėjo arba keisti sutartį, arba didinti kainą, arba dar kažką daryti. 

„Todėl keista, kad tai daroma tik dabar. Arba R. Šimašius ir V. Benkunskas buvo sutarę su Š. Stepukoniu, kad jie nesikreiptų per rinkimų kampaniją dėl kainos padidinimo, žadėdami viską sutvarkyti po rinkimų, kas dabar ir vyksta. O tai jau prokuratūros reikalas“, – mano A. Zuokas. 

Ne vienuose rinkimuose dalyvavęs ir ne vieną infrastruktūros projektą įgyvendinęs politikas tikino, kad turėjo būti kažkoks susitarimas tarp verslo ir politikų.

„Šiuo atveju, su R. Šimašiumi ir V. Benkunsku. Ir, be abejo, siekti jų pergalės rinkimuose“, – svarstė A. Zuokas. 

Buvo priešininkas, tapo šalininkas 

Savo įtarimus politikas grindžia tuo, kad dabartinis miesto vadovas V. Benkunskas kardinaliai pakeitė savo nuomonę dėl Nacionalinio stadiono – iš priešininko tapo šalininku. 

„Benkunskas negalėjo taip nei iš šio, nei iš to šitaip pakeisti savo nuomonę“, – svarstė A. Zuokas ir pirminė, kad dabartinis meras (ir jo vedami konservatoriai) ilgą laiką buvo dideli šio projekto oponentai. 2019 m. V. Benkunskas net kreipėsi į prokuratūrą dėl Nacionalinio stadiono projekto stabdymo. 

„Net koalicijos sutartyje 2019 m. su Remigijumi Šimašiumi (buvusiu Vilniaus meru – red.) buvo įrašyta išimtis, kad konservatoriai ir vicemeras V. Benkunskas šio projekto nepalaikys.

Tačiau dabar V. Benkunskas užmiršo visus savo teiginius dėl kainos dydžio ir tai, ką sakė dar prieš metus, kad stadiono kaina yra galutinė...

Dabar jis siūlo taikyti ,,sutartyje numatytą 1.17 punktą dėl ,,nenugalimos jėgos'' įtakos, kas teisiškai yra nesąmonė, nes karas Lietuvoje nevyksta. Ir tai puikiai turi suprasti V. Benkunskas. Toks kitos pusės, o ne miesto interesų, atstovavimas atrodo labai keistas“, – dėstė A. Zuokas. 

Alfa.lt primena, kad 2018 m. gruodį tuometis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys V. Benkunskas atvirai kritikavo būsimą stadiono projektą – esą tai nėra Nacionalinis stadionas, o tik kratinys kitų statinių. 

„Tai nėra Nacionalinis stadionas. Pagal numatytą vietų skaičių, stadionas bus mažesnis už Vilniaus „Žalgirio“ stadioną, Kauno „Žalgirio“ areną ir net mažesnis už Kauno Dariaus ir Girėno stadioną.

Ką jau kalbėti, kad projekto kaina yra neadekvačiai didelė. 80 mln. eurų tokiam stadionui yra gerokai per daug“, – teigė V. Benkunskas.

Pasak jo, Rumunijoje ir Lenkijoje panašūs stadionai buvo pastatyti už 20-40 mln. eurų. Dabartiniam merui 2018 m. atrodė netinkama ir stadiono vieta.

„Transporto srautai šioje miesto zonoje yra labai dideli, o pastačius stadioną reiktų labai daug investuoti į eismo infrastruktūrą“, – teigė V. Benkunskas. 

Prieš Nacionalinį stadioną pasisakė ir kiti žymūs konservatoriai – dabartinis energetikos ministras Dainius Kreivys ir dabartinė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. 

2018 m. gruodį tuomečiai Seimo nariai D. Kreivys ir M. Navickienė kreipėsi į tuometį ministrą pirmininką Saulių Skvernelį, kviesdami perskirstyti Nacionalinio stadiono statyboms skirtas lėšas į, jų teigimu, labiau prioritetines Vilniaus sporto sritis. 

D. Kreivys teigė, kad Vilnius turi didesnių problemų. „Vilniaus sporto infrastruktūra yra tragiška – vaikai, mėgėjai, senjorai tiesiog neturi kur sportuoti. Todėl kyla klausimas, ar pirmiau investuojame į vaikus ir bendruomenę, ar statome nacionalinį stadioną.

Šiandien prioritetai turi krypti į jaunimo sporto gyvinimą ir masiškumą Vilniuje“, – prieš stadiono statybas pasisakė D. Kreivys. 

Konservatorius dalijosi savo skaičiavimais, kad už Nacionalinio stadiono lėšas kiekviename Vilniaus mikrorajone galima įrengti po naują futbolo aikštę, atnaujintai esamas ir pastatyti keletą atvirų baseinų, ir dar liktų pinigų 4 UAFA žvaigždučių miesto stadionui. 

Žadėjo, kad miestui kaina nekils 

V. Benkunskas pakeitė nuomonę ne tik dėl paties Nacionalinio stadiono. Prieš metus jis vilniečiams žadėjo, kad stadiono kaina nesikeis, o jeigu statybos brangs, išaugusius kaštus dengs koncesininkas. 

Praėjusių metų rugpjūtį pradėjus bandomuosius Nacionalinio stadiono griaučių, likusių po ankstesnių nepavykusių statybų bandymų, sprogdinimus, V. Benkunskas (tuomet dar vicemeras), sakė, kad visas rizikas dėl išaugusių kainų prisiima koncesininkas.

„Nei dėl energijos, nei dėl išaugusių statybų kainų stadiono kaina nėra ir negali būti pakeista. Sutartyje yra numatytos tam tikros indeksacijos, bet sutartyje negali būti jokių didelių pabrangimų, nes tai ir yra koncesijos sutarties esmė.

Visas rizikas prisiėmė ir valdo koncesininkas. (...) Kainų augimas niekaip nedarys įtakos kainai, kiek mes sumokėsime už objektą", – dievagojosi sakė jis.

V. Benkunskas pažymėjo, kad dar 2021 m. rudenį daug kas kritikavo, jog koncesijos sutarties kaina yra per didelė, tačiau dabar kaina nebeatrodo didelė: „Šiandien bandant pasirašyti sutartį tokių kainų valstybei ir savivaldybei nepavyktų gauti." 

Kiek dar reikės pinigų? 

„Kiek pirminiu vertinimu, gali išaugti stadiono statybos kaina, jeigu ją fiksuotume dabar?“ – klausėme A. Zuoko. 

Buvęs Vilniaus meras skaičiuoja, kad „BaltCap“ (su kitais dalyviais) laimėjo konkursą, kuriame dalyvavo tik vienas dalyvis, už 86 mln. eurų (be PVM), o iš viso 104 mln. eurų – pastatant visus Daugiafunkcinio komplekso statinius (stadioną, sporto centrą, aikštynus, vaikų darželį ir kt.). 

Kartu, pasak A. Zuoko, „BaltCap“ įsipareigojo surasti projektui finansavimą su 7 proc. metinėmis palūkanomis, kas 2021 m. esą buvo labai brangu. 

A. Zuoko, teigimu, Vilnius tuo metu galėjo skolintis 0,5 -1,5 proc. palūkanomis. 

„Šios palūkanos pagal sutartį indeksuojamos pasikeitus „Euribor“, kas dabar yra įvykę. Manau, dabar šio projekto pinigų kaina yra apie 10 proc. Su tokiomis palūkanomis ir tai, kad darbų apmokėjimą po pabaigimo (po 3 metų) garantuoja Vilniaus miesto savivaldybė ir Švietimo ministerija, finansavimą suteiktų bet kuris bankas“, – mano A. Zuokas. 

„BaltCap“ gali pagal sutarties punktą 1.7 gali kreiptis dėl indeksacijos iki 6,61 proc. (tai apie 7 mln. eurų) jei yra savivaldybės kaltė, pavyzdžiui, ne laiku atlikti jos darbai.

Tačiau tam būtina, kad pati savivaldybė pripažintų savo kaltę. 

A. Zuokas pabrėžė, kad sutartyje „BaltCap“ yra garantuota 11 proc. investicijų grąža – esą tai pelninga grąža. Be to, numatyta galimybė indeksuoti mokestį, skirtą už objekto valdymą per visą sutarties 22 metų laikotarpį.

Taigi, sutartyje numatytos sąlygos koncesininkui yra gana palankios. 

„Force majeure“ – nerimtas ir spekuliatyvus argumentas, tik neskaidrūs ir suinteresuoti politikai gali sutikti su tokiu siūlymu.

Jei dabartinę datą imtį kaip pagrindą indeksacijai, tai visos kainos, nukritusios, lyginant su 2021 ar 2022 metais, o statybos dar realiai nepradėtos. Todėl indeksavimas 38 mln. sumai yra nesuprantamas“, – mano A. Zuokas. 

Siūlo skelbti naują konkursą 

A. Zuokas mano, kad pats koncesijos konkursas buvo sukonstruotas labai blogai ir tai – R. Šimašiaus ir V. Benkunsko atsakomybė. 

„Tą parodo, kad realiai jame dalyvavo tik vienas dalyvis, nors tai didelis ir įdomus projektas.

Dar 2018 m. siūliau, kai Vyriausybė dėl Vilniaus miesto savivaldybės vėlavimo atėmė ES paramą, konkursą prastinti, atskirti stadioną ir skelbti paprastą rangos konkursą, kaip padarė Kaunas.

Stadionas jau stovėtų ir jo kaina būtų apie 40 mln. eurų. O kitus objektus buvo galima statyti atskirai. Deja, nebuvo nei proto, nei gebėjimų tą suprasti“, – apgailestavo A. Zuokas. 

Buvusiam Vilniaus merui kyla abejonių dėl „BaltCap“ fondo galimybių ir realaus noro tęsti šį projektą, todėl esą siekiama visas rizikas permesti ant vilniečių pečių, o tai nėra priimtina. 

„Stadiono reikia, bet ne už bet kokią kainą. Jei nerandamas sąžiningas abiem pusėms priimtinas sprendimas, nereikia bijoti sutartį nutraukti. Stadiono techninis projektas atliktas.

Pagal jį galima skelbti atskirą konkursą nors ir rytoj. Pavasarį prasidėtų statybos už realią rinkos kainą. Ir būtų skaidru, ir aišku. Ir greita“, – sakė A. Zuokas. 

Politikas priminė buvusios „BaltCap“ partnerio Š. Stepukonio interviu portalui Alfa.lt, kuriame jis teigė, kad „Vilniaus stadiono projektas bus daug paprastesnis – ekonominės klasės“. 

Š. Stepukonis praėjusių metų balandį portalui pasakojo, kad pagal dydį Nacionalinis stadionas nebus pasaulinio standarto ir architektūra kažkuo ypač nenustebins. Kadangi stadiono kaina ribota, nebus ir labai įspūdingų sprendinių.

„Manau, 15 tūkst. vietų yra per mažas. Tarptautinių aukšto lygio varžybų standartas yra 18 tūkstančių“, – pastebėjo jis. Š. Stepukonis manė, kad klaida buvo padaryta dar rengiant Daugiafunkcio komplekso konkursą.

„Deja, kas prieš tai planavo, turėjo, manau, iš karto numatyti didesnį stadioną, atitinkantį tarptautinius reikalavimus", – sakė jis. 

A. Zuokas taip pat įsitikinęs, kad Nacionalinis stadionas turi būti didesnis, bent 18 tūkstančių. „Tokia galimybė numatyta ir sutartyje, sumokant už papildomas vietas, bet nekeičiant projekto“, – sakė jis. 

Politikas mano, kad paskelbtus naują koncesijos konkursą ir įvertinus tikrą projekto kainą, laimėtų abi pusės – miestas turėtų didžiausią regione stadioną, o koncesininkas gautų papildomas pajamas.

Papildomos 3 tūkst. vietų, jo skaičiavimu, kainuotų apie 3-5 mln. eurų. „Toks sprendimas būtų racionalus“, – mano jis. 

Slepia ir nuo tarybos narių 

Ar savivaldybė teisiškai gali paskelbti sutarties nuostatas, kurios atskleistų, kuri sutarties pusė, pakilus stadiono statybos kainoms, turėtų padengti išaugusias sąnaudas? Nes vilniečiams kyla klausimų, kas pagal sutartį turėtų dengti išaugusias sąnaudas. 

A. Zuokas, mano, kad savivaldybė ne tik gali, bet privalo tai padaryti: aiškiai pateikti priežastis, kodėl, pagal kuriuos sutarties straipsnius tai bus daroma.

Kartu kainos indeksavimui turi pritarti Švietimo, sporto ir mokslo ministerija bei Viešųjų pirkimų tarnyba. 

„Iki šiol meras V. Benkunskas slepia visą informaciją nuo visuomenės ir tarybos narių. Be to, šiam projektui prižiūrėti nėra sudaryta darbo grupė, kurioje dalyvautų ir tarybos nariai, tarp jų ir opozicijos.

Sudaryta specialistų grupė praktiškai neveikia, nes daugumos narių net nėra. Projektą išskirtinai nuo 2021 m. kuruoja V. Benkunskas, anksčiau kaip vicemeras, dabar – kaip meras“, – pažymėjo A. Zuokas.

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder