Naujausi reitingai: aišku, kas tapo tikruoju prezidento rinkimų naudos gavėju

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 procento.

Naujas ryškus žaidėjas partijų reitinguose

Politinių partijų reitinguose, kaip ir toliau, pirmą vietą užima opozicinė Europos Parlamento (EP) postą iškovojusios Vilijos Blinkevičiūtės vadovaujama Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Balandžio mėnesį už šią partiją balsavę būtų 14 procentų respondentų, gegužės apklausos rezultatas – 13,2 procento.

Antroje vietoje – valdančioji Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), kuriai vadovauja užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Balandžio mėnesį partija būtų sulaukusi 10,6 procento apklaustųjų paramos, gegužės rezultatas – 11,2 procento.

Į trečią vietą pašoko iš Seimo pasitraukusio, antisemitizmu kaltinamo Remigijaus Žemaitaičio vadovaujama partija „Nemuno aušra“. Pozicijas nuo balandžio mėnesio ši politinė jėga gerino peržengdama paklaidos ribas. Balandį už šią partiją balsavę būtų 5,1 procento respondentų, gegužės mėnesį – 8,9 procento. Prieaugis – 3,8 procento.

Toliau – valdančiojoje daugumoje veikiantis Liberalų sąjūdis, kuriam vadovauja Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Balandį šiai politinei jėgai savo balsą skyrė 6,8 procento respondentų, gegužės mėnesio rezultatas – 6,3 procento.

Penktoje vietoje – opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), kuriai vadovauja Ramūnas Karbauskis. Balandį šiai partijai savo balsą skyrė 6,6 procento apklaustųjų, gegužės rezultatas – 6,3 procento balsų.

Toliau – opozicinė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, jos lyderis – Saulius Skvernelis. Balandį už šią partiją balsavę būtų 5,8 procento apklaustųjų, gegužės mėnesį parama šiai politinei jėgai siekia 6,2 procento.

Septintoje reitingų lentelės pozicijoje – valdančioji Laisvės partija, kurios pirmininkė yra ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Balandžio mėnesį už ją balsavę būtų 3,5 procento respondentų, gegužės mėnesio rezultatas – 4,3 procento.

Opozicinė Darbo partija, kuriai iki trečiadienio vadovavo Andrius Mazuronis, užima aštuntą lentelės poziciją. Balandžio mėnesį už ją balsavę būtų 2,2 procento apklaustųjų, gegužės mėnesio rezultatas – 2 procentai.

Lentelę užbaigia Nacionalinis susivienijimas, kuriam vadovauja Vytautas Radžvilas. Tiek balandžio, tiek ir gegužės mėnesius šią partiją rėmė po 2 procentus apklaustųjų.

Tyrimo rezultatuose pateikiami rezultatai partijų ir politinių judėjimų, surinkusių daugiau nei 2 proc. respondentų atsakymų. Mažiau procentų surinkusios partijos ir politiniai judėjimai pateikiami apibendrintai eilutėje „Kita partija“.

Už kitą partiją balandį balsavę būtų 11,9 procento apklaustųjų, gegužės mėnesio rezultatas – 7,9 procento. Nuosmukis paklaidos ribas perkopia ir siekia 4 procentus.

Variantą „nebalsuočiau“ balandžio mėnesį rinkosi 11,6 procento apklaustųjų, gegužės mėnesį – 12,3 procento.

O atsakymą „nežino/neatsakė“ balandį rinkosi 19,9 procento respondentų, gegužę – 19,4 procento.

„Spinter tyrimai“ analitikai nurodo, kad už socialdemokratus dažniau balsuotų vidutinio ir vyresnio amžiaus, mažesnių pajamų, vidutinio ir žemesnio išsimokslinimo, rajonų centrų gyventojai. Už Tėvynės sąjungą – aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų, didmiesčių gyventojai. Laisvės partija populiariausia jauniausioje amžiaus grupėje (18-25 m.), Liberalų sąjūdis tarp didžiausias pajamas gaunančių gyventojų.

Stiprėjančios pozicijos premjerų lentelėje

Tradiciškai apklausoje klausiama buvo ir kuris politikas ar visuomenės veikėjas geriausiai tiktų užimti ministro pirmininko pareigas.

Į pirmą vietą vėl pašoko dabartinė premjerė Ingrida Šimonytė. Balandį ją šiame poste matyti norėjo 9,2 procento apklaustųjų, gegužės mėnesio rezultatas – 12,5 procento. Šis pokytis peržengia paklaidos ribas ir siekia 3,3 procento.

Antroje vietoje – LSDP pirmininkė V. Blinkevičiūtė. Parama jai per mėnesį keitėsi paklaidos ribose – balandį ją premjerės poste matyti norėjo 10,2 procento respondentų, gegužės rezultatas – 11,6 procento.

Toliau – įspūdingą šuolį padaręs partijos „Nemuno aušra“ vadovas R. Žemaitaitis, dalyvavęs prezidento rinkimuose. Balandį jį premjero pareigose matyti norėjo 4,1 procento apklaustųjų, o gegužės rezultatas – 10,4 procento. Prieaugis paklaidos ribas perkopia ir siekia 6,3 procento.

Ketvirtoje vietoje – iš prezidento rinkimų kovos pasitraukęs LVŽS atstovas A. Veryga. Premjero poste jį balandį matyti norėjo 3,5 procento respondentų, gegužę – 5,2 procento.

Toliau rikiuojasi Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas S. Skvernelis. Balandį jį premjero poste matyti norėjo 5,3 procento apklaustųjų, gegužės mėnesį – 5 procentai.

Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius rikiuojasi toliau. Jį vadovaujantį Vyriausybei balandį matyti norėjo 3,5 procento respondentų, gegužę – 4,5 procento.

Septintoje vietoje – Liberalų sąjūdžio vadovė V. Čmilytė-Nielsen. Ją premjerės kėdėje balandį matyt norėjo 6,2 procento apklaustųjų, gegužę – 4,2 procento.

LSDP atstovas ir į EP išrinktas Vytenis Povilas Andriukaitis užima aštuntą lentelės poziciją. Jį premjero kėdėje balandžio mėnesį matyti norėjo 1,5 procento apklaustųjų, o gegužės mėnesio rezultatas siekia 2 procentus.

Devintoje vietoje – Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Butkevičius. Praėjusį mėnesį jį vėl Vyriausybės vadovo kėdėje matyti norėjo 3,1 procento respondentų, gegužę – 1,9 procento.

Lentelę užbaigia LVŽS vadovas R. Karbauskis. Jį premjero pozicijoje gegužę matyti norėjo 2,3 procento respondentų, gegužę – 1,6 procento.

„Spinter tyrimai“ analitikai teigia, kad I. Šimonytę kaip tinkamiausią premjerę dažniau įvardija didmiesčių gyventojai, aukštesnio išsimokslinimo respondentai, V. Blinkevičiūtę ir R. Žemaitaitį – mažesnių ir vidutinių pajamų, vidutinio išsimokslinimo, rajonų centrų, kaimų gyventojai.

Augo teigiami Vyriausybės vertinimai

Dabartinės Vyriausybės veiklos vertinimas naujausioje apklausoje keitėsi stipriai.

Dar balandį teigiamai ir greičiau teigiamai ministrų kabineto veiklą vertino 20,9 procento apklaustųjų, gegužės mėnesio rezultatas – 28,2 procento. Prieaugis peržengia paklaidos ribas ir siekia 7,3 procento.

Atitinkamai keitėsi ir greičiau neigiamų ir neigiamų vertinimų kiekis. Balandžio mėnesį Vyriausybę taip vertino 71,6 procento respondentų, o gegužę – 63,9 procento. Nuosmukis taip pat peržengia paklaidos ribas ir siekia 7,7 procento.

Nežinančių balandžio mėnesį buvo 7,5 procento apklaustųjų, o gegužę – 7,9 procento.

„Spinter tyrimai“ analitikai teigia, kad palankiau Vyriausybės veiklą vertina aukštesnio išsimokslinimo, jaunesnio – vidutinio amžiaus, didesnių pajamų bei didmiesčių gyventojai.

Kaip paaiškinti Žemaitaičio šuolį?

Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius „Delfi“ teigė, jog prezidento rinkimuose dalyvavusiam R. Žemaitaičiui pavyko padaryti gerą reklamą partijai „Nemuno aušra“.

„Akivaizdu, kad R. Žemaitaičiui prezidento rinkimai buvo labai sėkmingi. Jis gavo daug papildomo dėmesio, debatuose buvo ryškus, aštrus. Ir jo tikslas kandidatuojant prezidento rinkimuose, žinoma, pirmiausia ir buvo parodyti naujai įkurtą partiją. Ir jam tikrai pavyko padaryti gerą reklamą.

Klausimas, kiek jis sugebės per likusį laiką iki Seimo rinkimų išlaikyti partiją matomą“, – klausė analitikas M. Baltrukevičius.

Žvelgiant į būsimus Seimo rinkimus, pasak pašnekovo, nėra žinoma, kas bus R. Žemaitaičio komandoje, kas bus kiti šios partijos ryškiausi lyderiai.

„Ši partija dar praktiškai nepristatė visuomenei net ir antro žmogaus ryškesnio, R. Žemaitaičio bendražygio. Ypač vienmandačių apygardų dėmuo gali būti šiai partijai sudėtingas. Bet vis tiek tai reikia vertinti rimtai.

Nebūtume labai šokiruoti, jeigu ir Seimo rinkimuose rezultatas būtų panašus į tai, koks dabar yra reitingas. Jeigu žiūrime į pliką skaičių ir jeigu situacija per daug nepasikeis, turbūt, kad turime kalbėti, jog „Nemuno aušra“ praktiškai garantuotai patenka į Seimą ir turi frakciją“, – įžvalgomis su „Delfi“ dalijosi Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas.

Žvelgiant į partinius reitingus, natūralu, kad ir R. Žemaitaičio pavardė lentelėje aukštai, teigė M. Baltrukevičius.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė, politologė Rima Urbonaitė teigė, jog R. Žemaitaičio vadovaujamos politinės jėgos rezultatas reitingų lentelėje neturėtų stebinti. Ji irgi sutiko, jog tam įtaką darė prezidento rinkimų pirmasis turas ir dėmesys R. Žemaitaičiui po jo.

„Mes puikiai suprantame, kad pirmasis prezidento rinkimų turas buvo didelė dėmesio koncentracija R. Žemaitaičiui, kuris pagal galutinius pirmojo turo rezultatus pasirodė gana neblogai. Gal net ir pats buvo nustebęs tokiu savo pasirodymu.

Buvo pradėta kalbėti, kodėl tie procentai tokie, kodėl jie pakankamai aukšti (R. Žemaitaitis pirmame prezidento rinkimų ture liko 4 vietoje, surinkęs 9,21 procento, aut. p.), kaip jam nuo Igno Vėgėlės pavyko tam tikrą rinkėjų dalį nuvilioti“, – teigė politologė R. Urbonaitė.

Tačiau ar tokie reitingai laikysis ilgai?

„Jeigu nėra dedama pastangų, jeigu nebūni vėl viešojoje erdvėje, neturi, kuo pasigirti, tai tas procentas gali pakristi atgal. Bet jeigu R. Žemaitaitis toliau bus labai aktyvus, tai tas procentas toks išsilaikys“, – prognozavo MRU lektorė, politologė R. Urbonaitė.

„Delfi“ pašnekovė R. Urbonaitė kartu ragino prisiminti praėjusių metų pavasarį vykusius savivaldos rinkimus, po kurių pergalę šventę LSDP augo ir reitingų lentelėse.

„Manau, kad situacija yra analogiška. O dar apklausos dalyviai mato ir kas yra partijos „Nemuno aušra“ vadovas. Įdomu, kaip atrodytų apklausos rezultatai, jeigu respondentai nežinotų, kas yra partijos vadovas“, – kalbėjo politologė R. Urbonaitė.

Lygiai tokiais pačiais argumentais R. Urbonaitė aiškino ir asmeninį R. Žemaitaičio reitingą ministrų pirmininkų lentelėje. Kartu ji teigė, jog R. Žemaitaičiui būti šalia I. Šimonytės ir V. Blinkevičiūtės yra „gana stipru“.

„Spinter tyrimai“ vadovas, sociologas Ignas Zokas komentuodamas naujausią apklausą, pabrėžė, jog nors dabar visi kalba apie EP rinkimus, „vietiniame darže aiškiai matome, kad bent jau prezidento rinkimų didžiausias naudos gavėjas buvo R. Žemaitaitis“.

„Šiandien jis ir jo partija yra telkianti tradicinėms partijoms oponuojančius balsus, o jo pavardė yra Nr. 3 kaip geidžiamo premjero Lietuvoje. Jeigu iki rinkimų galbūt dalis rinkėjų nenorėjo prisipažinti simpatizuojantys įvairiomis nuodėmėmis kaltinamam R. Žemaitaičiui, tai po sėkmingo pasirodymo prezidento rinkimuose tokių baimių neliko“, – situacijos vertinimą pateikė I. Zokas.

Pasinaudoti gebėjo ir Šimonyte su Vyriausybe

Kaip jau minėta, partijos „Nemuno aušra“ lyderio R. Žemaitaičio pavardė aukštoje pozicijoje laikosi ir ministrų pirmininkų lentelėje. Jo rezultatas panašus į I. Šimonytės ir V. Blinkevičiūtės, lentelėje jis užima trečią vietą. Premjerė I. Šimonytė, dalyvavusi prezidento rinkimuose, rezultatą taip pat pagerino viršydama paklaidos ribas.

Anot M. Baltrukevičiaus I. Šimonytės įvaizdžiui prezidento rinkimai taip pat buvo naudingi, kaip ir Vyriausybės veiklos vertinimui.

„Prezidento rinkimai I. Šimonytei buvo gera galimybė kalbėti ne apie tai, kaip reikia spręsti vieną, ar kitą krizę, kurių ji turėjo spręsti daugybę per praėjusius metus, bet galimybė priminti žmonėms senąją I. Šimonytę. <...> Jai pavyko padaryti taip, kad jos kampanija nebūtų tik atsišaudymai dėl kritikos Vyriausybei. Ir nors prezidentas Gitanas Nausėda ir atakavo Vyriausybę, vis tiek fonas išliko ganėtinai pagarbus, korektiškas“, – pabrėžė M. Baltrukevičius.

Stiprios rinkimų kampanijos efektas, anot M. Baltrukevičius, atsispindi ir pagerėjusiame Vyriausybės veiklos vertinime. Jo teigimu, jame gali atsispindėti ir prezidento G. Nausėdos noras likus vos keliems mėnesiams iki rinkimų keisti ministrus, kas, pasak pašnekovo, nebūtinai yra suprantama visuomenei.

„Taigi, tas visas fonas I. Šimonytei padėjo šiek tiek pasigerinti savo pozicijas“, – svarstė analitikas M. Baltrukevičius.

MRU lektorė, politologė R. Urbonaitė irgi sutiko, jog prezidento rinkimų kampanija padėjo I. Šimonytei sulaukti daugiau dėmesio.

„Ir nematėme jos kažkokiose labai blogose situacijose. <...> Dabar sutikime, kad kažkokių labai rimtų situacijų nebuvo. Manau, kad prezidento rinkimai net užgožė kitas problemas. Ir tai padėjo I. Šimonytei pagerinti savo reitingą“, – kalbėjo R. Urbonaitė.

Politologė R. Urbonaitė „Delfi“ kalbėdama apie pagerėjusį Vyriausybės veiklos vertinimą, tikino, jog didesnių skandalų paskutiniu metu ir nebuvo.

„Sakyčiau, kad mes čia turime tokią situaciją, kad žmonės pagal pajautimą atsakinėjo. Ir jeigu tuo metu jie nemato kažkokių labai didelių skandalų Vyriausybėje, jeigu nėra labai intensyviai aptarinėjami nepadaryti sprendimai, arba padaryti blogi sprendimai – tai labai persiduoda į vertinimą.

Sutikime, kad paskutiniu metu apie Vyriausybės darbą apskritai nebuvo labai daug kalbama. Daug dalykų buvo užgožta ir prezidento rinkimų kampanijos. Labiau čia toks štilis nulėmė, kad reitingas kiek pagerėjo“, – teigė pašnekovė.

Visgi, MRU lektorė dėmesį atkreipė, kad nors Vyriausybės veiklos vertinimas ir pagerėjo, vis tiek greičiau neigiamai ir neigiamai ją vertina 2/3 apklaustųjų.

Sociologas I. Zokas dar pridūrė, jog paaugusį Vyriausybės ir I. Šimonytės reitingai „susiję su rinkėjų mobilizavimu prieš antrąjį prezidento rinkimų turą“.

Signalai Seimo rinkimams

Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas M. Baltrukevičius kalbėjo, jog ką tik įvykę rinkimai į Europos Parlamentą (EP) buvo svarbūs socialdemokratų ateičiai.

„Nes jie, visgi, parodė, kad gali turėti labai stiprius reitingus, kituose reitinguose jie dar geriau atrodo, bet viskas yra ganėtinai trapu. Taip, EP rinkimai turi savo specifiką, bet kai žiūrime į tai, koks bendrai pasitikėjimas yra Vyriausybe, LSDP buvo nublokšti į antrą vietą.

Artėjant birželio 15 dienai (tada LSDP paskelbs, kas ves jų sąrašą į Seimą, aut. p.) manau, kad V. Blinkevičiūtė skambučių iš partijos kolegų vis daugiau sulaukia. Tai yra visai stiprus signalas, kad gali būti užliūliuotas dabartinės situacijos, o ji socialdemokratams, atrodo, yra labai palanki. Bet tada klaidos kaina atrodo dar didesnė“, – „Delfi“ pabrėžė analitikas M. Baltrukevičius.

O Tėvynės sąjungai reitingai ir rezultatai EP rinkimuose lengvo optimizmo suteikia, kalbėjo pašnekovas.

„Bent dėl to, kad rezultatas Seimo rinkimuose gali gražiai ir garbingai atrodyti. Gal dėl likimo valdžioje nereikėtų turėti per daug vilčių. Bet faktas, kad Seimo rinkimuose yra daugiau intrigos, nei kartais atrodydavo, žvelgiant į plikus reitingų skaičius“, – sakė Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas M. Baltrukevičius.

MRU lektorė, politologė R. Urbonaitė taip pat įvardijo stipriausius signalus partijoms lyderėms.

„Šie reitingai tikrai rodo, dar matant EP rinkimų rezultatus, kad partijoms yra nevalia atsipalaiduoti. Jeigu jos tikrai galvoja apie valdžią, nemažą mandatų skaičiaus iškovojimą, nes tikrai atrodė, kad socdemai patys patikėjo savo pergale.

Aišku, jų reitingai paskutiniu metu buvo geri. <...> Bet EP rinkimai parodė, kad tikrai nėra, kur atsipalaiduoti. Žinoma, visi dabar teisinasi rinkėjų neaktyvumu. Tačiau tuo teisintis, mano akimis, yra labai klaidingas kelias. <...> Juk rinkėjus reikėjo atvesti“, – tikino ji.

O kokią įtaką reitingams ir bendrai situacijai padarys V. Blinkevičiūtės apsisprendimas vesti, ar nevesti partijos Seimo rinkimuose, klausimą kėlė MRU politologė R. Urbonaitė.

Tačiau tai tikrai nereiškia, kad progą atsipalaiduoti prieš Seimo rinkimus turi ir valdančioji Tėvynės sąjunga, kalbėjo „Delfi“ pašnekovė R. Urbonaitė.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2024 metų gegužės 17-26 dienomis, naujienų portalo Delfi užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Taikytas kombinuotas apklausos metodas: telefoninės apklausos būdu ir internetu.

Telefoninio interviu atveju apklausą atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne. Internetinėje apklausoje respondentui siunčiama nuoroda į apklausą, kurią respondentas užpildo savarankiškai jam/jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali t.y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.

Tyrimo metu buvo apklausti 1016 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 procento.