Naujoje „Sodros“ skaičiuoklėje – galimybė gyventojams apskaičiuoti prognozuojamą pensiją

„Skaičiuoklė tikrai pagelbės apsispręsti – kiek žmogus yra sukaupęs, kiek valstybė prisidėjo, kiek sudaro investicijos, koks prieaugis“, – žurnalistams trečiadienį sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

„Sodros“ skaičiuoklė prognozuos, kokią pensiją žmogus gautų senatvėje, jeigu po reformos įsigaliojimo pasitrauktų iš antrosios pakopos arba joje liktų.

Pagal Seimo priimtą tvarką, nuo sausio gyventojai galės atsiimti savo lėšomis į antrąją pakopą sumokėtas įmokas ir visą investicinį prieaugį, jis bus neapmokestinamas.

Už valstybės prisidėjimo dalį – „Sodros“ įmokas ir valstybės subsidiją – bus įskaičiuojami papildomi pensijų apskaitos vienetai į „Sodrą“ – t. y. ši dalis bus perkelta į pirmos pakopos pensiją.

Valstybės subsidija sudaro apie 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU) prisidėjimą prie gyventoji papildomo kaupimo – augant VDU, kitąmet didės ir valstybės subsidija, per mėnesį ji sieks apie 400 eurų.

Prašymus nutraukti kaupimą gyventojams reikia teikti savo pensijų kaupimo bendrovėms, ne „Sodrai“.

Pasitraukti iš pensijų kaupimo norintiems gyventojams fondai lėšas turės išmokėti kas ketvirtį – pavyzdžiui, pateikus prašymą bet kada pirmojo 2026 m. ketvirčio laikotarpiu, išmokas gyventojai gaus per pirmas balandžio 10 dienų.

„Ar aš prašymą parašiau sausio vidurio, ar vasario viduryje, ar kovą – visi pinigus gaus vienu metu ir pagal tą pačią vertę, kuri yra“, – kalbėjo J. Zailskienė

Pasak ministrės, nuo sausio taip pat keičiasi pensijų anuiteto riba – didėja iki 16 785 eurų.

Pensijos sulaukę gyventojai, kitąmet sukaupę mažiau šios sumos, galės atsiimti visą sukauptą turtą vienkartine išmoka arba rinktis kitas pensijų išmokų rūšis – periodinę pensijų išmoką ar anuitetą.

Už sukauptą didesnę nei 16 785 eurų sumą gyventojai galės įsigyti pasirinktos rūšies pensijų anuitetą ir atsiimti iki 25 proc. visų sukauptų lėšų, tuo metu sukauptą pensijų turto dalį, viršijančią 83 926 eurų, bus galima gauti vienkartine pensijų išmoka.

Pasak J. Zailskienės, ministerija taip pat bendradarbiauja su Lietuvos banku (LB) ir policija, siekiant užkardyti galimus sukčiavimo atvejus – dėl to sukauptos lėšos bus pervedamos tik į žmogaus asmeninę sąskaitą.

„Tai yra labai svarbu, vertinant saugumą, kad pinigai neatitektų kitiems žmonėms“, – tikino ministrė.

Lietuvos pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis pabrėžė, kad gyventojų matoma sukaupta suma ir galutinės lėšos, kurias gaus į sąskaitą, gali skirti beveik trečdaliu – nes dalį bendros sumos sudaro „Sodros“ įmokos ir valstybės subsidija.

„Tikrai sumos skirsis – valstybės pervestos įmokos ir „Sodros“ įmokos bus išskaičiuotos ir pervestos į „Sodrą“, už jas bus perkami taškai, tai sumos gali ženkliai skirtis, gali būti ir 30 proc. skirtumas, gali būti net ir daugiau, ir mažiau. Kiekvieno situacija yra individuali“, – sakė jis.

Skaičiuoklėje – keturi scenarijai

Pensijų anuitetų skyriaus vedėja Daiva Gerulytė teigė, kad „Sodros“ pensijų skaičiuoklė veikia jau nuo 2019 m., tačiau kitąmet artėjant pensijų reformai ji buvo papildyta naujomis funkcijomis.

„Šita skaičiuoklė yra tik prognozė, preliminarūs duomenys – jai negalima visiškai vadovautis, nes mes tikrai negalime žinoti, kad šimtu procentu taip ir bus (tiek sukaupta pensijai, kiek rodo skaičiuoklė – ELTA)“, –žurnalistams sakė ji.

„Sodros“ įrankis gyventojams pateiks keturis skirtingus scenarijus: kai žmogus kaupia, sustabdė įmokas, nori pasitraukti iš kaupimo ir nekaupia.

Scenarijus „kaupiu ar pradėsiu kaupti“ yra bazinis – jame lyginama, kaip galima modeliuoti 25 proc. sukaupto turto atsiėmimą, numatyti papildomas įmokas savo ar darbdavio lėšomis, keisti prognozuojamą pensijų fondo metinę grąžą ir palyginti rezultatus su baziniu variantu.

Scenarijus „sustabdžiau ar noriu sustabdyti įmokas“ prognozuoja, kad įmokų mokėjimas sustabdomas iki pensijos amžiaus, galima numatyti 25 proc. sukaupto turto atsiėmimą ir keisti prognozuojamą pensijų fondo metinę grąžą. 

Tiesa, šiuo scenarijumi laikinas įmokų sustabdymas vieneriems ar keliems metams nėra vertinamas. 

Scenarijus „noriu pasitraukti iš kaupimo“ skirtas įvertinti, kaip keistųsi pajamos senatvėje nutraukus kaupimą, o scenarijus „nekaupiu“ leidžia palyginti prognozuojamas pajamas senatvėje, kai žmogus papildomai nekaupia ir gaus tik „Sodros“ pensiją, arba su baziniu scenarijumi, kai pensijai kaupiama papildomai antroje pakopoje.

LIPFA vadovas taip pat ragino gyventojus kreiptis į pensijų fondus, prognozuojamą pensiją skaičiuoti „Sodros“ skaičiuoklėje, kad jie galėtų priimti geriausius sprendimus dėl savo finansinės ateities.

„Kaupiant papildomai, žmonių senatvės pensija, pajamos senatvėje bus didesnės, (…) drįstu teigti, kad tas skirtumas yra ženklus“, – žurnalistams kalbėjo T. Gudaitis.

Anot ministrės, prognozuojama, kad 2026-aisiais iš fondų pasitrauks apie 20 proc. žmonių, 2027 m. – panašus skaičius kaupiančiųjų.

Kaip ELTA jau skelbė, Seimas antrosios pensijų pakopos reformai pritarė šį birželį, ji įsigalioja nuo sausio.

Gyventojai iš pensijų fondų galės laisvai trauktis dvejus metus, o nusprendę likti kaupime – toliau pasirinkti standartinę 3 proc. mėnesio įmoką nuo atlyginimo, ją didinti ar stabdyti įmokas vieneriems metams, šį laikotarpį pratęsiant.

Atskaičius 3 proc., lėšas bus galima išsiimti dviem būdais: vieną kartą iki 25 proc. sukauptų lėšų (ne daugiau nei žmogaus įmokėta suma) arba visas lėšas, kai sukaupta iki pusės privalomo anuiteto sumos arba iki pensijos liko mažiau nei 5 metai.

Numatytos trys sąlygos – liga, dalyvumo netekimas ir paliatyvi pagalba – kai žmogus galės be apmokestinimo iki pensijos išsiimti visas lėšas.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) spalį skelbė, jog antrosios pakopos pensijų fonduose gyventojų sukauptas turtas perkopė 10 mlrd. eurų sumą.

Skirtingais skaičiavimais, prognozuojama, kad iš pensijų fondų gali pasitraukti 30-50 proc., fondai gali netekti apie 2 mlrd. eurų valdomo turto.

Šiuo metu antroje pakopoje kaupia apie 1,4 mln. dirbančiųjų.