Nausėda: esame taikinys, į kurį nuolat lekia didesnės ar mažesnės strėlės

„Esame taikinys, į kurį nuolat lekia didesnės ar mažesnės strėlės. Diena iš dienos, metai iš metų, priešiškos jėgos mėgina mūsų budrumą ir atsparumą“, – antradienį į parlamentarus kreipėsi G. Nausėda.

„Gyvename laikotarpiu, kai tiesioginės karinės grėsmės tampa vis realesnės ir jau pradeda trikdyti taikų Lietuvos žmonių gyvenimą. Tačiau ir jos tėra ledkalnio viršūnė, po kuria slypi dar daugiau iššūkių. Dažnu atveju slypi ten, kur neįtariame ir net nesižvalgome“, – sakė jis.

Prieš Lietuvą jau ilgą laiką vyksta hibridinis karas

G. Nausėdos teigimu, jau ne vienerius metus ir ne vieną dešimtmetį prieš Lietuvą vyksta hibridinis karas, kuriam skiriamos didžiulės lėšos. Pasak jo, šito nepakeis jokie reveransai ar geranoriškos nuolaidos.

Šalies vadovas vardijo prieš Lietuvą nukreiptą neteisėtą migraciją, leidžiamus kontrabandinius balionus, teroro aktus ir diversijas.

„Kasdien matome didžiulį kiekį pykčio, pagiežos, propagandos ir dezinformacijos, kurį socialiniuose tinkluose platina beveidės, bedvasės, netikros paskyros“, – pabrėžė G. Nausėda.

„Mūsų nekenčia už tai, kad drįstame būti laisvi ir nepriklausomi. Nekenčia už tai, kad mylime savo laisvę ir oriai naudojamės jos privalumais. Nekenčia, kad patys kuriame savo gerovę, ko nesugeba visi be išimties autokratiniai režimai“, – akcentavo šalies vadovas.

Prezidentas užsiminė ir apie gyventojų duomenis, kurie buvo pavogti iš Registrų centro (RC). Anot jo, kenkėjiška veikla ne tik nebuvo laiku identifikuota ir sustabdyta, bet ir sukėlė dar didesnį pavojų Lietuvos gyventojams dėl pernelyg lėtos valstybės institucijų reakcijos.

Tiki NATO sąjungininkais

Visgi G. Nausėda teigė įžvelgiantis ir pozityvą – Lietuvos narystė NATO, 5-ojo straipsnio tvirtumas ir sąjungininkų ryžtas ginti valstybę.

„Pastarųjų metų įvykiai tik dar labiau sustiprino mūsų ryžtą paversti visą Lietuvą tikru Geležiniu vilku, kuris ne tik garsiai staugia, bet ir išties yra nepalaužiamas“, – pabrėžė G. Nausėda akcentuodamas Lietuvos įsipareigojimą gynybai skirti 5,38 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).

Be to, kaip pažymėjo prezidentas, itin svarbu, kad tam aiškiai ir nedviprasmiškai pritaria dauguma parlamentinių partijų. Anot jo, iš apsisprendimo skirti daugiau lėšų gynybai daug naudos nebus, jei bus pradėta blaškytis pametant iš akių pagrindinį tikslą – užtikrinti didesnį šalies atsparumą ir efektyvų karinį atgrasymą.

G. Nausėda pabrėžė, kad Lietuvai reikia šarvuotosios brigados Lietuvoje jau 2027 m., tinkamos infrastruktūros priimti Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir kitų sąjungininkų karius. Taip pat, kaip sakė jis, reikia efektyvios oro gynybos, apimančios ir gynybą nuo dronų. Šalies vadovas taip pat akcentavo ir modernią ginkluotę, amuniciją, nacionalinę diviziją, parengtąjį rezervą, sustiprintą civilinę saugą, išplėtotą priedangų ir slėptuvių tinklą, pasirengimą visuotiniam pasipriešinimui.

„Tai visiškai objektyvūs valstybės ir visuomenės poreikiai, kurie turės būti patenkinti. Tokia yra kiekvienos Lietuvos politinės partijos ir kiekvieno politiko pareiga“, – teigė prezidentas.

Pasak jo, šiais metais Lietuva ginkluotei ir karinei įrangai pirkti skirs 1,7 mlrd. eurų. Nacionalinės divizijos technikai ir amunicijai bus nukreipta dar daugiau nei pusę milijardo eurų Gynybos fondo lėšų. Be to, G. Nausėdos teigimu, vien oro gynybai bus skirta pusę milijardo eurų, o 2028 m. bus sulaukta pirmųjų vokiškų tankų „Leopard“, kurių dalis bus surenkami prie Kauno.

Prezidentas taip pat pabrėžė ir pamokas iš ukrainiečių dronų karybos srityje. Anot jo, plėtojamas dvišalis bendradarbiavimas su Ukrainos gynybos pramone.

Abejonės dėl balsavusių prieš Kapčiamiesčio poligoną

Galiausiai, kaip akcentavo šalies vadovas, neatskiriama Lietuvos pastangų dalis yra ir karinės infrastruktūros plėtra – kylantys Rūdninkų ir Kairių kariniai miesteliai, Tauragės poligono išplėtimas bei planuojamas įrengti Kapčiamiesčio poligonas, kuriam bus suteiktas Emilijos Pliaterytės vardas.

„Visos šios pastangos, ir šios investicijos, nėra ir negali būti savitikslės. Asmeniškai prižiūriu, kad didžiausias Lietuvos istorijoje gynybos biudžetas būtų panaudojamas skaidriai ir efektyviai. Šiuo klausimu informaciją nuolat pristato krašto apsaugos ministras, šį klausimą aktyviai vertina ir Valstybės kontrolė. Tikiu, kad visoje krašto apsaugos sistemoje netrūksta supratimo, koks svarbus dabartinis galimybių langas, kai iš tiesų turime politinės valios – ir lėšų – pasiekti kokybinį proveržį“, – pažymėjo G. Nausėda.

Prezidentas priminė ir balsavimą Seime dėl Kapčiamiesčio poligono, kai prieš šio objekto steigimą balsavo didžioji dalis „Nemuno aušros“ ir keli „valstiečių“ atstovai.

„Kita vertus, žiūrėdamas į tai, kas vyko parenkant vietą naujam poligonui Kapčiamiestyje, aš vis labiau abejoju, ar tikrai visi politikai, Seimo nariai, supranta situacijos rimtumą. Ir ar iš tiesų yra pasirengę tvirtai būti savo postuose kovoje už Lietuvą ir jos saugumą“, – kalbėjo prezidentas.

Vadovaujantis Konstitucija, prezidentas Seime skaito metinius pranešimus, kuriuose aptaria šalies padėtį, svarbiausius Lietuvos vidaus ir užsienio politikos įvykius. Tokius pranešimus šalies vadovai tradiciškai skaito parlamento pavasario sesijos metu.