Nausėda siūlo gaminti dronus Lietuvoje ir teikti juos Ukrainai

„Mes tikrai teikiame nemažą paramą Ukrainai – daugiau kaip 0,25 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) kiekvienais metais, tai yra daugiau nei 230 mln. eurų. Gerą dalį šitos sumos galėtume panaudoti dronų gamybai Ukrainos reikmėms“, – trečiadienį po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio žurnalistams sakė G. Nausėda.

„Gaminti čia, Lietuvoje, kartu su ukrainiečiais, naudojantis jų „know-how“, ir teikti kaip paramą jiems. Tai būtų ir darbo vietos, ir technologinės žinios, ir pramonės vystymas čia“, – aiškino prezidentas.

Pasak G. Nausėdos, toks modelis leistų didinti Lietuvoje gaminamų dronų kiekį ir šalies gynybos pramonės konkurencingumą.

„Tai padidintų apimtis, padidintų masto ekonomijos efektą, sumažintų gaminio kainą ir padarytų mus konkurencingesnius šitoje rinkoje“, – teigė šalies vadovas.

Prezidentas taip pat kritikavo iki šiol per lėtai vykstantį Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimą dronų gamybos srityje. Pasak jo, su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu šiuo klausimu jau pasirašyti du susitarimai, tačiau reali gamyba Lietuvoje vis dar neprasidėjo reikiamu mastu.

„Mes pasirašėme jau praktiškai du susitarimus su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, ir šiandien, deja, dar turiu konstatuoti, kad pati dronų gamyba Lietuvoje neįsibėgėja“, – sakė G. Nausėda.

Šalies vadovas teigė anksčiau manęs, kad procesą daugiausia stabdo Ukrainos pusėje užtrunkančios licencijavimo procedūros, tačiau dabar matantis problemų ir Lietuvos pusėje.

„Jeigu ilgą laiką maniau, kad tai susiję su tam tikrais Ukrainos pusės licencijavimo ypatumais ir ilgu laikotarpiu, kurio reikia licencijoms gauti, tai šiandien vis labiau manau, kad kaltės esama ir mūsų pusėje“, – kalbėjo prezidentas.

„Ukraina ir prezidentas paskutinio mūsų susitikimo metu labai aiškiai pasakė: jūs turite pirmiausia patvirtinti kompanijas, kurios galėtų tai daryti, ir mes norime, kad jūs identifikuotumėte skaičius, apimtis, kiek jums reikia“, – pabrėžė G. Nausėda.

Prezidento vertinimu, norint, kad bendradarbiavimas realiai įsibėgėtų, Lietuva turėtų numatyti pakankamai dideles užsakymų apimtis.

„Jeigu mes identifikuosime apimtis kaip kelias „Maguras“, keliolika oro dronų, tai atrodysime komiškai ir veikiausiai niekas neišjudės iš vietos“, – sakė šalies vadovas.

G. Nausėdos teigimu, panašiu modeliu jau dirba ir kitos valstybės, nors politinius susitarimus su Ukraina dėl bendros dronų gamybos dalis jų pasiekė vėliau nei Lietuva.

Trečiadienį vykusiame VGT posėdyje buvo aptariama šalies saugumo situacija, integruotos oro gynybos sistemos ir antidroninės gynybos priemonių vystymas, Krašto apsaugos ministerijos (KAM) biudžeto vykdymas bei karinės technikos įsigijimų eiga.

Kaip skelbta, antradienio naktį Vilniaus ir Kauno apskrityse dėl pastebėto drono buvo paskelbtas tikėtinas oro pavojus. Vėliau buvo informuota, kad dronas sunaikintas, tikėtinas oro pavojus buvo atšauktas.

Droną numušė iš Aviacijos bazės Šiauliuose pakilę sąjungininkų iš Italijos naikintuvai, jam sunaikinti buvo pasitelkta raketinė ginkluotė.

Nors pagal pirminę informaciją dronas galėjo būti neutralizuotas Alytaus rajone, ties Navasiolkų kaimu, kiek vėliau Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) patikslino, kad jis numuštas ties Pratkūnų kaimu Kaišiadorių rajone.

Preliminariais duomenimis, dronas į Lietuvos oro erdvę įskrido iš Baltarusijos.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas antradienio vakarą patvirtino, kad numuštas dronas turėjo sprogmenį. Jis buvo neutralizuotas.