Nausėda: siūlymas iki 2029-ųjų atidėti sprendimą dėl kartelės dešimtokams būtų kompromisas

„Kol kas nelabai infrastruktūros prasme galime pasiūlyti alternatyvų, profesinio rengimo sistemos tinklas, deja, yra pakankamai panašus į rėtį ir ne visuose regionuose būtų galima pasukti šiuo keliu“, – žurnalistams Klaipėdoje sakė Gitanas Nausėda.

„Aš – už tai, kad slenkstis būtų taikomas, bet nenorėdamas kelti griūties sistemoje tikrai galvojau apie pereinamąjį laikotarpį, (…) manau, padarėme teisingą, šiek tiek kompromisinį sprendimą, bet šiuo atveju kompromisas yra veikiau gėris, negu blogis“, – pridūrė jis.

Anot šalies vadovo, ydinga manyti, kad mokslo metų skaičius savaime parodo moksleivių išsilavinimo lygį, turi būti taikoma patikrinimų sistema.

„Slenkstis pats žodis suponuoja, kad tai yra kažkas, kas yra pakankamai žemai, jeigu tu net ir už šito slenksčio kliūvi, klausimas kyla, ką tu apskritai veiki šioje sistemoje ir kaip pasiruošęs eini į gyvenimą, kuriame konkurencija bus vienas iš pagrindinių principų“, – teigė G. Nausėda.

„Privatus darbdavys neklaus, ar turėjai šiltnamio sąlygas, ar ne, jis klaus, ką tu esi pasirengęs kaip žmogus, kuris dirbs, duoti, kaip gebėsi prisitaikyti prie sparčių pokyčių“, – tikino jis.

Kaip skelbta, prezidentas šį penktadienį grąžino Seimui pakartotinai svarstyti priimtas įstatymo pataisas, kuriomis atšaukiami nuo rugsėjo turėję įsigalioti griežtesni reikalavimai pagrindiniam išsilavinimui.

G. Nausėda pasiūlė nustatyti, jog reikalavimas, pagal kurį pagrindinis išsilavinimas būtų įgyjamas tik Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) metu pasiekus bent slenkstinį pasiekimų lygį, įsigaliotų nuo 2029 metų rugsėjo 1 dienos.

Po šio sprendimo šalies vadovo patarėja Jūratė Litvinaitė žurnalistams kalbėjo, jog prezidentas tikisi lyderystės iš švietimo, mokslo ir sporto ministrės R. Popovienės kuriant pagalbos mokiniams sistemą.

Pati R. Popovienė nurodė prezidento veto gerbianti, tačiau pabrėžė, kad siūlymas atidėti šį klausimą iki 2029-ųjų problemos neišspręs. Jos teigimu, ši situacija rodo, jog būtina anksčiau pastebėti moksleivių patiriamus sunkumus ugdymo proceso metu.

Kaip skelbė ELTA, 2022 m. Seime buvo priimtos Švietimo įstatymo pataisos, pagal kurias pagrindinis išsilavinimas būtų įgyjamas baigus pagrindinio ugdymo programą ir išlaikius PUPP ne mažiau kaip 4 balais.

Vis tik 2024 m. turėję įsigalioti pakeitimai buvo atidėti iki 2026-ųjų. Tačiau liepos viduryje Seimas apsisprendė priimti pakeitimus, kuriais atšaukiamas nuo šių metų rugsėjo 1-osios turėjęs įsigalioti reikalavimas pasiekti pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų bent slenkstinį lygį, siekiant įgyti pagrindinį išsilavinimą.

Toks parlamento sprendimas papiktino dalį švietimo bendruomenės. 36 švietimo, mokslo, verslo ir visuomeninės organizacijos įteikė prezidentui G. Nausėdai kreipimąsi, kuriuo prašė vetuoti Seime priimtą Švietimo įstatymo pakeitimą dėl PUPP kartelės atsisakymo.