Nausėda su Italijos vadovu aptars NATO Vilniaus viršūnių susitikimo tikslus, migraciją

„Prezidentas atvyko į Romą, tęsdamas savo keliones po Europos šalių sostines, besirengiant NATO viršūnių susitikimui Vilniuje. Pagrindinė mintis – aptarti artėjantį susitikimą, jo turinį ir siekiamus rezultatus“, – Romoje BNS sakė prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė.

Susitikime, kuriame dalyvaus ir italų užsienio reikalų ministras Antonio Tajani (Antonijus Tajanis), G. Nausėda kalbės apie poreikį stiprinti NATO rytinį sparną, didinti išlaidas gynybai, suteikti Ukrainai narystės NATO perspektyvą.

„Šalia to – europinė politika ir dvišaliai santykiai. Iš europinės politikos galiu paminėti tai, kas italams labai rūpi, bet rūpi ir mums, tai – migracijos klausimai, ir kaip Europos Sąjungos lygiu duoti atsaką nelegaliai migracijai ir migracijos instrumentalizavimui“, – sakė A. Skaisgirytė.

Šiuo metu Italija susiduria su išaugusiais migrantų srautais. Šalies pareigūnai skaičiuoja, kad šiais metais Italijos krantuose jau išsilaipino daugiau kaip 20 tūkst. migrantų, palyginti su maždaug 6 tūkst. per tą patį laikotarpį 2022 ir 2021 metais.

Italijos pareigūnai kaltina Rusijos samdinių grupę „Wagner“, skatinant nelegalią migraciją į Europą ir taip siekiant atkeršyti tokioms šalims kaip jo, kurios remia Ukrainą.

Siekdama sumažinti nelegalius srautus, Italijos vyriausybė parlamente prastūmė prieštaringai vertinamą naują įstatymą dėl būsimų migrantų gelbėjimo.

Pagal naująjį įstatymą pagalbos migrantams valtys vienu metu gali atlikti tik vieną gelbėjimo operaciją, o tai, anot kritikų, kelia pavojų, kad centrinėje Viduržemio jūros dalyje nuskęs daugiau žmonių. Šis jūros kelias laikomas pavojingiausiu pasaulyje prieglobsčio Europoje ieškantiems žmonėms.

Lietuva savo ruožtu šią savaitę įstatymu įteisino neteisėtų migrantų apgręžimą pasienyje.

Anot Lietuvos prezidento patarėjos, šalių prezidentai taip pat kalbėsis apie būdus, kaip suaktyvinti Lietuvos ir Italijos ekonominius ryšius.

G. Nausėda Romoje atidarys abiejų šalių pramonininkų konfederacijų verslo forumą.

„Taip pat planuojame pasitarti dėl galimybės turėti Lietuvos kultūros sezoną Italijoje – kultūros metus 2024 arba 2025 metais“, – teigė A. Skaisgirytė.