Neeilinis reiškinys Pakruojo rajone – atsivėrė mažiausiai 6 metrų gylio smegduobė

Pirminiais duomenimis, apie 15 metrų skersmens ir daugiau nei 6 metrų gylio atsivėrusi smegduobė yra ūkininkų dirbamos žemės plote ir pavojaus aplinkiniams nekelia, šiuo metu atsivėrusios žemės plotas aptvertas įspėjamosiomis juostomis.

LGT primena, kad smegduobės dažniausiai atsiveria ankstyvą pavasarį.

Žemė prasmegti gali ir dirbamos žemės plotuose, ir gyvenamuosiuose rajonuose, ir greta inžinerinių statinių.

Šiaurės Lietuva yra turtinga smegduobių skaičiumi, šiuo metu minėtame karstiniame regione užfiksuota apie 15 tūkst. Smegduobių, o vien Biržuose jų – apie 9 tūkst.

Nors pastaraisiais metais smegduobių vis daugėja, Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis Pakruojo rajone ji pirmoji.

Geologiniu požiūriu atsivėrusi smegduobė yra neįprasta, nes ji atsivėrė 10 km atstumu nuo oficialios karstinio regiono ribos, o tai reiškia, kad karstinio regiono riba, tikėtina, gali keistis.

„Reaguodami į gautą pranešimą, šiandien išsiuntėme geologą į Pakruojo raj., kuris įvykio vietoje atliks smegduobės apžiūrą ir įvertins, kokie geologiniai tyrimai bus reikalingi ateityje, siekiant išsiaiškinti smegduobės atsiradimo gamtines ir geologines priežastis“, – teigė Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Egidijus Viskontas.

Karstinis procesas yra natūralus gamtinis reiškinys kurį sąlygoja hidroklimatiniai faktoriai, reiškinys intensyvėja dėl klimato atšilimo.

Dėl didėjančio gipso tirpimo ir sufozijos susidarančių tuštumų požemyje ir šiais metais karstiniame regione (arba už jo žinomų ribų) žemės paviršiuje atsivers dešimtys įvairaus dydžio smegduobių.

Karstinės smegduobės yra fiksuojamos ir įvertinamos, Lietuvos geologijos tarnyba vykdo karstinio kraštovaizdžio monitoringą.

Lietuvos geologijos tarnybos informacija