Nerijos kopų sargai ruošiasi sezonui

Nuo 2015 metų kiekvieną turistinį sezoną keturis mėnesius įspūdingiausiose Kuršių nerijos kopose galima išvysti akylai aplinką stebinčius ir poilsiautojus drausminančius vyrus bei moteris. Ginkluotus. Tiesa, gana neįprasta priemone: švilpukais.

Šiemet nuo gegužės vidurio Naglių gamtiniame rezervate, pažintinio tako apylinkėse bei Parnidžio kraštovaizdžio draustinyje ir vėl budės keturi kopų sargai. Jų atranka - jau paskelbta, o kitą savaitę paaiškės, kas visą vasarą dirbs egzotiškai skambantį, tačiau išties itin sunkų bei alinantį darbą.

„Mes nebeįsivaizduojame, kaip be kopų sargų drausminti taisyklių nepaisančius lankytojus. Vien Naglių rezervato pažintiniame take kai kuriomis dienomis apsilanko arti pusės tūkstančio lankytojų. Būna tokių, kurie tiesiog piktybiškai elgiasi. Tam ir būtini kopų sargai: jie ne tik drausmina, bendrauja su žmonėmis, paaiškina jiems, kas daroma ne taip, bet ir kviečia policijos pareigūnus. Ir budi nuo ankstaus ryto iki vakaro. Net tada, kai pažintinis takas uždarytas“, - „Vakarų ekspresui“ pasakojo Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direktorė Aušra Feser.

Ištveria ne visi

Iš pirmo žvilgsnio šiltuoju metų laiku mėgautis Kuršių nerijos gamta, ištisas valandas leisti įspūdingosiose baltosiose, mirusiose kopose yra tikras svajonių darbas. Už kurį ne tik mokama alga, bet dar ir dykai apgyvendinama.

„Tačiau realybė yra kitokia, todėl mes ir vykdome labai griežtą atranką. Kai kurie kopų sargai ankstesniais metais neištvėrė ir fizinio, ir psichologinio krūvio. Tad vertiname abu aspektus, nes žmogaus emocinis stabilumas, mokėjimas išlikti ramiam net ir pačiose konfliktiškiausiose situacijoje, mokėjimas korektiškai bendrauti su lankytojais, ne pyktis su jais, o draugiškai išdėstyti taisykles yra esminiai elementai. Šiais, kaip ir ankstesniais metais, dirbs keturi kopų sargai. Pamainomis: vienas ilsisi, kitas budi, tada jie keičiasi“, - niuansus dėstė parko vadovė.

SRAUTAI. Daugiausia darbo kopų sargai turi nuostabiajame ir itin lankomame Naglių gamtiniame rezervate.

 

Priežastis - siekiama apsaugoti darbuotojus nuo išsekimo, nes žmonėms tenka valandų valandas praleisti atviruose smėlio plotuose. Be kita ko, jų grafikas bus slaptas, tad pažeidėjai lai nemano, jog užsidarius pažintinio tako kasai bus galima siautėti.

Kopų sargo alga - nedidelė: siekia apie 600 eurų per mėnesį. Maistą reikia pirktis patiems, tačiau nakvyne pasirūpina KNNP direkcija viename iš jai priklausančių pastatų. Tai - bendras KNNP direkcijos ir Neringos miesto savivaldybės aplinkosauginis projektas, nes finansuoja kopų sargų išlaikymą abi minėtos institucijos.

Aušra FESER, KNNP vadovė. Kopų sargų darbo grafikas bus slaptas, tad pažeidėjai lai nemano, jog užsidarius pažintinio tako kasai bus galima siautėti.

„Dažniausiai norą dirbti tokį specifinį ir išskirtinį darbą pareiškia studentai, jaunimas, nors turėjome ir vyresnio amžiaus mokslų daktarą. Kopas saugo tiek vyrai, tiek moterys. O jų motyvai - labai įvairūs: kai kuriems iki gyvo kaulo atsibodęs darbas biuruose, kiti būna atsidūrę gyvenimo kryžkelėje ir nori kažko naujo, o pernai, per karantiną, daug kas negalėjo išvykti į užsienį arba iš jo grįžo ir nutarė savo vasarą paaukoti tikrai prasmingai veiklai UNESCO saugomoje nerijoje“, - teigė A. Feser.

Neišvengia konfliktų

Pernai kopų sargu visą sezoną dirbęs tuomet 29-metis logistikos specialistas Karolis Rasalas yra pasakojęs, jog tokią neįprastą veiklą pasirinko ieškodamas ypatingo darbo.

„Jokiu būdu nenorėjau lįsti į ofisą. Kai pažįstamas pasiūlė būti kopų sargu, iš karto pasirodė, kad tai ir yra kažkas ypatinga, ir dar apmokama! Myliu gamtą ir į darbą žiūriu kaip į duoklę gamtos apsaugai, tai labai prasminga veikla. Man Kuršių nerijos kopos - išskirtiniai vaizdai. Žmonės juos lygina su Marso kanjonais ar Sachara. Jos parodo gamtos didybę ir jėgą. Galima tik stebėtis, kad kopos įveikė tokį ilgą kelią nuo jūros iki marių“, - pasakojo jis.

Paklaustas, kodėl mes turime jas saugoti, K. Rasalas nedvejodamas atsakė: „Tam, kad išliktų ateities kartoms, kad nebūtų nutryptos, kad nenupustytų į marias. Kasdien bendraudavau su šimtais lankytojų. Užduodavo daug klausimų. Kodėl negalima tas ar anas, kodėl negalima eiti į rezervatą, ką reiškia Negyvosios kopos? Įdomiausia, kai žmonės praeina pro ženklą ar perlipa tvorą ir aiškina, kad juk nieko neatsitiks, jei nueis. Žmonės nepagalvoja, kad už jų yra tūkstančiai - ir jei visi eitų, kas tada būtų“, - įspėjo buvęs kopų sargas.

MOTYVACIJA. Pernai kopų sargu dirbęs Karolis Rasalas teigė norėjęs atiduoti duoklę gamtai.

Jo siūlymas - išlaikyti draugystę ir sąjungą su gamta, suprasti, kad joje mes esame tik lankytojai.

Reindžere kopose prieš keletą metų dirbusi vilnietė Eglė Morkūnaitė yra pripažinusi, jog konfliktinių situacijų išties būta.

„Birželio mėnesį į Naglių rezervatą atvažiuodavo labai daug moksleivių. Kai kada juos lydintys mokytojai, gidai arba nepaaiškindavo, kad negalima vaikščioti rezervate bet kur, laipioti kopomis, arba nesugebėdavo suvaldyti vaikų“, - teigė ji.

2015-aisiais kopas saugojusi kelmiškė Rita Kvietkauskytė pasakojo apie vargus su girtais kopų niokotojais.

„Buvo vienas vyriškis ir trys merginos, kurie visiškai neklausė, Naglių rezervate laipiojo kopomis, nekreipė dėmesio į perspėjimus. Tik kai pagrasinome nueiti ir nufotografuoti jų automobilio valstybinius numerius, perduoti informaciją inspektoriams, ėmė atsiprašinėti ir siūlėsi nupirkti kavos, ledų“, - keistą situaciją prisiminė ji.

Sąmoningumas didėja

Pasidomėjus, kaipgi atrodo kopų sargo diena, KNNP direkcijos darbuotojai užsiminė, jog griežtos rutinos nėra.

„Ryte aplanko kopas, žmonių labiausiai lankomas vietas. Pažiūri, kur yra išgriauti kuoliukai, juos pataiso, kur koks lentinis takas pakrypęs. Ir laukia žmonių. O šie dažniausiai tikisi, jog liks nepastebėti. Tada neleistinai nulipa nuo pažintinio tako, braunasi už specialia linija pažymėtų kuoliukų, ropščiasi ant aukštesnių kopų, nes nori įspūdingesnių vaizdų. Mūsų samdyti darbuotojai dėvi specialią, KNNP direkcijos atributika paženklintą aprangą, turi švilpukus. Jei sušvilpus pažeidėjas vis viena nepaiso nieko, tada reikia su juo kalbėtis. Lankytojai dažnai apipila aibe klausimų. Tenka jiems aiškinti apie kopų trapumą, kad jos kasmet dėl žmonių veiklos žemėja. Blogiausi lankytojai yra tie, kurie sukelia konfliktus manydami, jog gamta priklauso tik jiems: atvykau iš tolėliau, sumokėjau ekologinį mokestį, nusipirkau bilietą ir galiu elgtis kaip tinkamas. Man esą leidžiama, turiu privilegiją“, - keistą svečių elgesį ir požiūrį apibūdino KNNP specialistai.

NESUSTABDOMAS. Slenkantis Parnidžio kopos smėlis greitai pasieks medinius laiptus.

Būta ir tokių kuriozinių situacijų, kai tiesiog saugomose kopose jaunimas sugalvojo įsirengti žaidimų aikštelę. Dar kiti - kelti vestuves su šampanu ir taip ne tik užbarikaduoti praeiviams kelią mediniu taku, bet ir patys išsibarstę po smėlynus linksmintis.

Naglių rezervato pažintinis takas lankytojams mokamas bus nuo gegužės pradžios: suaugusiajam bilietas kainuos 5 eurus, o vaikai ir paaugliai iki 18 metų galės patekti dykai.

KNNP direktorės teigimu, visi iš lankytojų surinkti pinigai bus skirti esamiems ir naujiems pažintiniams takams, aplinkai tvarkyti, taip pat aplinkosaugai ir gamtos tyrimams.

Gelbėja tai, kas prarasta

Jau dabar plika akimi matyti, kokią milžinišką įtaką mūsų nerijos gražiausioms kopoms turi tiek gamtiniai, tiek antropogeniniai veiksniai.

„Esu pati ne kartą mačiusi, kaip užsikabaroja ant aukštos kopos ir tiesiog čiuožia žemyn ja. O kai per sezoną Naglių rezervatą aplanko keliolika tūkstančių žmonių, laipioja, kur negalima, tikrina, kaip žemyn byra smėlis, vaikšto neleistinose vietose ir susiformuoja išpustymai, vėjo koridoriai (smėlį gena vėjas į marias, o kopos nauju iš jūros nebepasipildo). Šiemet teko statyti naują apžvalgos platformą ant Naglių kopos, pažintinio tako gale, prie pat marių kranto. Jei ne ji, norėdami įspūdingesnių vaizdų lankytojai brautųsi ir braudavosi prie pat skardžio krašo taip žemyn nustumdami tonas smėlio. Ir kopa žemėja“, - teigė A. Feser.

Senąją medinę regyklą teko demontuoti, nes medis supuvo ir didelė dalis apatinės platformos tiesiog atsidūrė po smėliu. Taip pat neseniai reikėjo išmontuoti senąjį pažintinį taką, kad atsigautų kopos, ir nutiesti naują kitoje vietoje.

Dar didesni pokyčiai - Parnidžio kopoje Nidoje. Šalia senųjų laiptų, vedančių į smėliakalnį nuo vadinamojo Tylos slėnio, jau susiformavo nuošliaužos.

„Smėlio kalnai priartėjo prie laiptų ir dalį jų tiesiog užnešė, smiltys ėmė byrėti į papėdėje sruvenantį upeliuką, šlapynę. To niekada nėra buvę. Yra parengtas projektas ir montuosime naujus laiptus, kitoje vietoje, kad sustabdytume smėlio slinkimą, kur padaryti žala. Žmonės visais įmanomais būdais bando leistis žemyn nuo Parnidžio kopos ten, kur negalima. Nors yra visi perspėjamieji ženklai. Pastatėme viršuje ženklus, bet vis viena jų nepaiso: neina taku, o būtinai per kopas į viršūnę“, - tik keletą problemų įvardijo KNNP direktorė.

Sidebar placeholder