Kreiptis į aukščiausius šalies vadovus paskatino tai, kad Neringoje gyvenantiems ukrainiečiams iškilo grėsmė ir vėl netekti namų, nes Valstybės įmonė Turto bankas planuoja parduoti poilsio namus „Medikas“, kuriuose jie gyvena.
Į parduodamų objektų sąrašą šis nekilnojamasis turtas, esantis adresu G. D. Kuverto g. 14, Neringa, įtrauktas ir Turto bankui perduotas praėjusių metų pavasarį.
Toks sprendimas priimtas nepaisant aiškios Neringos bendruomenės pozicijos, kad šie pastatai Neringai reikalingi ir svarbūs jos strateginių tikslų įgyvendinimui.
2022 metų vasario 24 d. Neringos bendruomenė organizavo viešą protesto akciją, kurios vienas iš tikslų buvo išsaugoti planuojamus parduoti poilsio namus, t. y. „neišparduoti Neringos“, – atvirą laišką šalies institucijoms tuomet pasirašė daugiau nei pusantro tūkstančio žmonių.
Simboliška, kad ši akcija sutapo su karo Ukrainoje pradžia ir vos po kelių mėnesių poilsio namai „Medikas“ tapo namais ukrainiečiams.
Tarp Neringos savivaldybės administracijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos 2022 metais buvo sudaryta poilsio namų „Medikas“ panaudos sutartis.
Šie poilsio namai Savivaldybei laikinai perduoti būtent neatlygintinam Ukrainos piliečių apgyvendinimui.
Šių metų sausio mėnesį į Savivaldybę kreipėsi Turto bankas nurodydamas, kad ši sutartis daugiau nebus pratęsta – poilsio namų kompleksas bus parduotas, o už jį gautos lėšos panaudotos viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Pediatrijos korpuso Vilniuje atnaujinimo darbams.
„Suprantame, kad pardavus poilsio namus „Medikas“, gautos lėšos bus skirtos jautraus objekto vystymui, tačiau šiandien kalbame apie karo negandas ir namų netektį kartą jau išgyvenusias šeimas“, – kreipimesi pabrėžia meras Darius Jasaitis.
Neringos savivaldybės administracija buvo sudariusi 82 sutartis dėl patalpų nuomos poilsio namuose „Medikas“.
Poilsio namuose daugiausia gyvena moterys su vaikais: net 15 vaikų mokosi vietinėje gimnazijoje, 8 lanko darželį, daugelis dalyvauja neformaliojo švietimo ugdymo veiklose.
Dauguma darbingo amžiaus žmonių dirba vietos įstaigose. Žinia apie pokyčius Neringos ukrainiečių bendruomenę sukrėtė ir įnešė neapibrėžtumo.
Kaip pastebi meras D. Jasaitis, Turto banko atstovas žiniasklaidoje pasisakė, kad jei Santariškių klinikų Pediatrijos korpuso atnaujinimui pritrūks pinigų, ukrainiečiai bus iš poilsio namų „Medikas“ iškelti, jiems bus pasiūlytos kitos vietos. Tai reiškia, kad šie žmonės bus priversti vėl iš naujo kurti savo gyvenimą kituose Lietuvos miestuose.
Kreipimesi meras kviečia atkeipti dėmesį į tai, kad Neringos savivaldybė ne kartą kreipėsi į šalies institucijas dėl minimo valstybės turto perdavimo jos nuosavybėn.
Šį Savivaldybės siekį palaikymo raštais išreiškė keliolika šalies organizacijų. Taip pat siūlyta šį nekilnojamąjį turtą keisti į kitą Savivaldybės valdomą turtą.
Svarbu paminėti tai, kad poilsio namų „Medikas“ kompleksą sudaro vienas seniausių mūrinių namų Nidoje – Kultūros vertybių registrui priklausantis kopų prižiūrėtojo namas, todėl Valstybės sprendimas parduoti šį pastatų kompleksą yra dar mažiau suprantamas.
„Pastatų kompleksą Valstybei perdavus į privačias rankas, žvelgiant į dabartines tendencijas galima daryti prielaidą, kad jis tiesiog taps dar vienu apartamentų kompleksu.
Perdavus į Savivaldybės rankas, objektas tarnautų visuomenės reikmėms ir spręstų kurortui labai svarbias problemas.
Visuomenei liktų atviras ir prieinamas vertingas nekilnojamojo kultūros paveldo objektas“, – teigia meras D. Jasaitis, apgailestaujantis, kad nei savivalda, nei gyventojai nebuvo išgirsti, o sprendimo parduoti poilsio namus pasekmes šiandien jaučia ir Neringoje įsitvirtinusi ukrainiečių bendruomenė, šiuo metu kaip tik laukianti pirmųjų čia gimsiančių naujagimių.
Į prezidentą ir ministrę pirmininkę meras kreipėsi prašydamas jų tarpininkauti užtikrinant galimybę Ukrainos piliečiams poilsio namuose „Medikas“ gyventi tol, kol vyks karas Ukrainoje.
Taip pat inicijuoti, kad šis nekilnojamasis turtas būtų perduotas Savivaldybės nuosavybėn arba mainomas į kitą Savivaldybės valdomą turtą.
„Esame pasiryžę užtikrinti, kad šiuose poilsio namuose ukrainiečiai galės gyventi tol, kol bus poreikis“, – pabrėžia meras D. Jasaitis.
Palaikymo, atstovaujant Neringos ukrainiečių bendruomenės ir visų kurorto gyventojų interesams, taip pat prašoma Seimo Laikinosios Neringos bičiulių grupės pirmininko Andriaus Bagdono, kuriam taip pat adresuotas minimas kreipimasis.
Keičiasi geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo kainos
Nuo kovo 1-osios įsigalios naujos UAB „Neringos vanduo“ geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinės kainos, kurias nustatė Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba.
Po bazinių kainų perskaičiavimo vidutinė geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kaina sieks 3,89 Eur/m³ be PVM (4,71 Eur su PVM). Dabar galiojanti vidutinė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kaina Eur/m³ didėja 0,32 Eur be PVM (0,39 Eur su PVM).
Kainos didėjimą sąlygojo išaugusios technologinių medžiagų kainos rinkoje (0,11 Eur/m³), augantis darbo užmokestis (0,29 Eur/m³), investicijų grąžos normos pokytis (0,11 Eur/m³).
Taip pat tokios būtinosios sąnaudos (0,08 Eur/m³) kaip gamtos išteklių mokesčio tarifo didėjimas, privalomos įmokos regioniniam vandens tiekėjui, kurios sudaro 2 procentus nuo praėjusių metų geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo veiklos pajamų ir kt.
Paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugos ir geriamojo vandens apskaitos prietaisų priežiūros mokestis nesikeičia.
UAB „Neringos vanduo“ kainas smarkiai lemia Neringos geografinė padėtis – nedidelį vartotojų skaičių aptarnauja net trys vandenvietės Nidoje, Juodkrantėje ir Preiloje (Preilos-Pervalkos).
Taip pat technologiniai sprendimai, skirti pasiekti, kad iš Kuršių nerijos gelmių išgaunamas vanduo atitiktų Lietuvos higienos normos reikalavimus.
Daug lėšų reikalauja nuotekų dumblo išvežimas tolesniam panaudojimui, tačiau nuotekos išvalomos iki kokybinių rodiklių ir neteršia Kuršių marių.
Dar didesnį kainos augimą pristabdė įgyvendintos investicijos – UAB „Neringos vanduo“ pradėtos eksploatuoti saulės jėgainės bei sumažėjusios elektros energijos tiekimo rinkos kainos (- 0,16 Eur/m³).
Investicijos ir atsakingas planavimas nulėmė, kad šiandien UAB „Neringos vanduo“ paslaugų kainos nebėra didžiausios šalyje.
Įsigaliojus naujoms geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinėms kainoms, net 12 šalies įmonių vandenį tieks brangiau nei UAB „Neringos vanduo“.
Be to, vidutinė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kaina net 28 įmonėse siekia daugiau nei 4 Eur/m³, o tai sudaro beveik pusę Lietuvos įmonių.
Nuo kovo 1-osios daugiabučių namų gyventojai mokės su PVM 4,70 Eur/m³, individualių namų gyventojai 4,63 Eur/m³, įmonės, perkančios paslaugas buities ir komerciniams poreikiams bei perkančios geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti ir tiekiamą abonentams, - 4,76 Eur/m³, įmonės, perkančios geriamąjį vandenį, skirtą šildyti patalpoms ir tiekiamą vartotojams ir abonentams bei perkančioms geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti ir tiekiamą vartotojams ir vartotojams, perkantiems paslaugas daugiabučių gyvenamųjų namų bei bendrijų įvade, - 4,60 Eur/m³.
Naujas kainas 2024 m. sausio 26 d. nustatė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba nutarimu Nr. O3E-101 „Dėl UAB „Neringos vanduo“ geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų nustatymo“.
Gyventojai ir verslo atstovai su naujomis perskaičiuotomis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainomis gali susipažinti bendrovės tinklapyje https://nvanduo.lt/
Skelbiamas Neringos savivaldybės jaunimo iniciatyvų konkursas
Iki spalio 30-osios projektus finansavimui gauti gali teikti Neringos savivaldybės teritorijoje įregistruoti juridiniai asmenys: jaunimo organizacijos, su jaunimu dirbančios organizacijos.
Taip pat projektus finansavimui gauti gali teikti moksleivių savivaldos institucijos bei neformalios jaunimo grupės.
Neformalios jaunimo grupės paraiškas teikia per nevyriausybines organizacijas arba biudžetines įstaigas, vykdančias veiklą Neringos mieste.
Teikiamos paraiškos dėl dalyvavimo jaunimo iniciatyvų projektų finansavimo konkurse turi atitikti Neringos savivaldybės jaunimo iniciatyvų projektų finansavimo tvarko aprašą.
Paraiškas galima teiki iki 2024 m. spalio 30 d. 17 val. 00 min. (imtinai) Neringos savivaldybės administracijos jaunimo reikalų koordinatoriui (adresu: Taikos g. 2, Neringa LT-93123, 9 kabinetas).
Informacija teikiama telefonu 8 686 55922, el. paštu [email protected]. Daugiau informacijos rasite Savivaldybės interneto svetainėje neringa.lt (skyrelyje „Jaunimui“).
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą