Neringos miestas pasitinka 60-ies metų jubiliejų

Tokio žingsnio siekis - plėtoti vietovę kaip kurortą. Nuo to laiko, atiduodant pagarbą seniesiems šio krašto gyventojams kuršininkams, yra kuriama savita šio ilgiausio (beveik 50 km), žaliausio (~84 proc. sudaro miškai) ir daugiausiai saulėtų dienų metuose (~1 857) turinčio Lietuvos miesto ir jo bendruomenės istorija. Kaip ir kiekvienais metais, šią Neringos miestui ir jo žmonėms įsimintiną dieną kviečiame prisiminti dalyvaujant Neringos miesto šventės renginiuose.

„Gražu ir simboliška, kad jubiliejinė miesto šventė sutapo su Neringos - Lietuvos kultūros sostinės metais, tad 60-metį pasitinkame jau visus šiuos metus su daug svarbių miestui ir bendruomenei įvykių bei renginių. Ir visiškai priartėjus prie šios istorinės datos, noriu visus pasveikinti bei pasidžiaugti vieningumu, sprendžiant mums visiems aktualius klausimus, taip pat vietinių gyventojų nuoširdumu, gerbiant ir saugant turtingą istorinių Neringos gyvenviečių praeitį bei tradicijas. Tikiu, kad ir toliau sujungiant bei puoselėjant šiuos du bruožus mūsų miestas išliks savitas, o įgaudamas naujų ypatumų išlaikys savo istorinį veidą bei tradicijas. Linkiu to siekti mums visiems, kurie čia gimėme, užaugome, gyvename, atvykome ar tiesiog mylime šį kraštą“, - šventinėmis mintimis ir sveikinimo žodžiais dalijosi Neringos meras Darius Jasaitis.

Miesto šventę Neringa jau daugelį metų švenčia lapkritį, nes būtent šaltuoju periodu, kai sumažėja poilsiautojų srautas, aprimsta vietinių gyventojų darbai, yra puiki galimybė sugrįžti į bendruomenę, pajusti ir kurti bendruomeniškumo atmosferą.

„Be abejo, pandemijos iššūkiai diktuoja savas taisykles, tačiau šiais metais bendruomeniškumo šventė bus minima taip pat jaukiai ir su nemaža šūsnimi įvairių renginių, kuriuose labai laukiami tiek vietos gyventojai, tiek miesto svečiai. Šventės programoje persipins gamta, teatras, dailė, muzika, literatūra, fotografija, tradicijos, diskusijos ir daugelis kitų elementų, kurie leis pajusti 60-metį mininčio mūsų miesto dvasią bei žmonių bendruomeniškumą“, - kalbėjo Neringos vicemeras Narūnas Lendraitis.

Lapkričio 11 d. Juodkrantės gyvenvietėje tradiciškai bus minima šv. Martyno diena - Baltojo oželio šventė, kurios metu 16.30 val. visi kviečiami į eiseną su žibintais nuo Juodkrantės darželio. Kviečiame su vaikais pasigaminti žibintus ir juos kartu su žvakelėmis atsinešti prie Juodkrantės darželio.

Lapkričio 11 d. 17.30 val. Nidoje, Rašytojo Thomo Manno memorialiniame muziejuje, vyks Daivos Molytės-Lukauskienės naujos eilėraščių ir iliustracijų knygos „Kaligrafijos eskizai“ pristatymas.

Lapkričio 12 d. 16.30 val. kviečiame į Daivos Sasnauskienės fotografijos parodą „Pasaulio žedai“. Tą pačią dieną 17.30 val. numatomas „Kitokios Neringos“ renginys Juodkrantėje „Istorija įamžinta kadre“ - istorinių fotografijų albumų peržiūra bei galimybė įamžinti savo istoriją ir gyvenimą fotokadre. Dalyvaus Liudviko Rėzos kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Neringa“, vadovė Rita Rušinskienė. 18 val. organizuojama patyriminė edukacija Tarptautiniame vertėjų ir rašytojų centre Nidoje „Ar įmanoma prikelti mirusį žodį?“

Neringos gimtadienis neįsivaizduojamas be jau tradiciniu tapusio „Kuršių kiemo“, kuriame lapkričio 13 d. nuo 12 val. susiburs miesto įstaigos bei organizacijos ir svetingai lauks kiemo lankytojų. Tą pačią dieną 16.30 val. Neringos savivaldybės salėje numatoma Edmundo Jakilaičio moderuojama vieša istorikų diskusija „Kada Neringai švęsti gimtadienį?“ Diskusijoje dalyvaus prof. dr. Alfredas Bumblauskas, KU doc. dr. Nijolė Strakauskaitė, KU doc. dr. Vacys Vaivada.

Neringos miesto šventės renginių programoje numatomas Neringos miško architektūros ekskursijų ciklas, kurį lapkričio 13, 20, 27 dienomis nuo 12 val. organizuos Nidos meno kolonija.

Lapkričio 18 d. 17.30 val. ir lapkričio 18 d. 17.30 val. Nidos bendruomenės namuose vyks SPARSE projekto renginai - šeimos teatro „Lino lėlės“ spektaklis „Lietuviška pasaka apie tris seseris“ ir Klaipėdos lėlių teatro spektaklis „Be galo, be krašto“.

Lapkričio 18 d. 18 val. visi kviečiami į parodą „Palikimas“ Liudviko Rėzos kultūros centre. Dalyvaus Liudviko Rėzos kultūros centro kapela „Kuršininkai“, vadovė Dana Tregub. Kitą dieną, lapkričio 19-ąją, nuo 16 val. vyks susitikimas su Andriumi Mamontovu ir Jolita Vaitkute, Neringos - Lietuvos kultūros sostinės 2021 projekto „Grynumas“ autoriais. Vėliau, nuo 17.30 val., Neringos savivaldybės posėdžių salėje numatomas projekto „Lietuvos kultūros sostinė 2021“ aptarimas, kuriame dalyvaus projekto vykdytojai.

Lapkričio 20 d. kviečiame į Neringos - Lietuvos kultūros sostinės 2021 uždarymo renginį Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje - V. Kernagio 70-mečiui skirtą koncertą „Tu esi man... Pasilik“ ir lapkričio 21 d. Nidos bendruomenės namuose vyksiantį muzikinį spektaklį „Basso ostinato“.

Lapkričio pabaigoje, 26 d., 10 val. vyks dviejų dalių virtuali konferencija „Lietuvos kaita per kultūrą: kokią šalį norime matyti“, o 29 d. Neringos - Lietuvos kultūros sostinės 2021 projektas „Eko karta: sausuma“.

Lapkričio 30 d. vyks tarptautinė konferencija (Neringos - Lietuvos kultūros sostinės programos dalis) „PROTECT = saugoti ar dalintis? Ką reiškia gyventi UNESCO teritorijoje?“ Konferencijos organizatoriai - Neringos savivaldybė ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija. Moderatorius - socialinių mokslų daktaras, Klaipėdos universiteto Socialinių pokyčių studijų centro vadovas, Lietuvos mokslo tarybos Humanitarinių ir socialinių mokslų komiteto narys Liutauras Kraniauskas.

Iki gruodžio 19 d. Kuršių nerijos istorijos muziejuje veiks paroda „Pajūrio akmens amžiaus keramika“.

Neringos gimnazijos mokinių parengtas sveikinimas „Mūsų Neringai“, viešinamas Neringos gimnazijos internetiniame puslapyje www.neringosgimnazija.lt, taip pat gimnazijos „Facebook“ paskyroje.

Išsamią renginių programą rasite interneto svetainėje www.kulturossala.lt. Pasikeitus aplinkybėms, renginių organizatoriai pasilieka teisę keisti renginių programą. Renginiai organizuojami laikantis COVID-19 ligos plitimo prevencijos, užtikrinant LR SAM renginiams taikomus saugumo reikalavimus.

***

Prašymas

Gerbiami gyventojai, prašome nešerti laukinių gyvūnų! Jie kuo puikiausiai šiuo metu jaučiasi, nes žvėrių riebalinis sluoksnis nemažas, todėl net minusinė temperatūra jiems nebaisi. Dabar vienintelis pavojus laukiniams gyvūnams - juos šeriantys ir taip užslopinantys žvėrių natūralius instinktus žmonės. Užklystantys į miestus gyvūnai turi grįžti atgal į savo namus - gamtą, ten jie susiras maisto patys, natūraliai. Nuolatinis lapių šėrimas gali įpratinti jas ieškoti maisto mieste. Džiaugsmo ir pramogos kūrimas tokiu būdu - tai klaidingas elgesys laukinio gyvūno atžvilgiu.

***

***