Eligijus Masiulis: kalėjime gali skaityti arba rašyti knygą – pasirinkau antrą variantą

Knygos anotaciją parašė keliautojas Aurimas Mockus. Jis pastebi, kad daugiau nei 300 puslapių leidinys pasakoja apie „politinės aukštuomenės papročius, konkuravimo būdus ir galios žaidimus“.

„Vakarų ekspresui“ apie knygą ir jos atsiradimo istoriją pasakoja pats E. Masiulis.

– Kaip gimė mintis rašyti knygą?

– Žmogus, atsidūręs kalėjime, turbūt turi dvi galimybes – arba skaityti kitų parašytas knygas, arba pats imtis rašyti. Aš pasirinkau antrą variantą.

Kalėjime gyvenimo tempas stipriai sulėtėja. Atsiranda laiko, kurio, gyvendamas laisvėje, dažnai neturėjau. Tačiau pati mintis parašyti knygą man nedavė ramybės jau seniai. Draugai ir artimieji vis paragindavo: gal jau laikas papasakoti savo istoriją?

Mano patirtys politikoje – nuo studijų, darbo Klaipėdos miesto savivaldybėje, Seimo nario mandato, partijos vadovavimo iki ministro pareigų – sukaupė daug medžiagos. Norėjosi papasakoti daugiau, nei matoma televizijos reportažuose ar skaitoma antraštėse.

– Koks pagrindinis knygos leitmotyvas?

– Viena svarbiausių temų – kokia trapi yra riba tarp labai sėkmingo ir labai sudėtingo gyvenimo etapo. Gali būti aukštai, viskas gali sektis, o per akimirką viskas griūva. Ta linija tarp „labai gerai“ ir „labai blogai“ yra nepaprastai plona. Tai ir buvo viena pagrindinių priežasčių, kodėl norėjau savo mintis išdėstyti raštu.

– Kiek vietos knygoje skiriama jūsų bylai?

© Asmeninio albumo nuotr.

– Knygą sudaro dvylika dalių, bylai skirta maždaug penktadalis. Tai autobiografinė knyga, paremta realiais įvykiais, tačiau nepretenduojanti į dokumentiką. Tai mano subjektyvi refleksija.

Skaitytojui palieku daug erdvės pačiam daryti išvadas – specialiai jų neperšu.

– Ar tai daugiau emocinis pasakojimas apie išgyvenimus, ar politinių įvykių kronika?

– Tai nėra išgyvenimų dienoraštis, nors refleksijų tikrai yra. Knyga kupina konkrečių situacijų, įvykių, detalių. Pavyzdžiui, aprašau vieną liberalų partijos rinkimų štabo posėdį – kalbama apie pinigus, reklamos strategijas, kovą su konkurentais. Per vieną epizodą stengiuosi parodyti visą partijos „virtuvę“.

Nerašiau chronologiškos, sausos kronikos. Pasirinkau atskirus epizodus, per kuriuos atsiskleidžia laikmečio atmosfera.

– Po garsiosios frazės, kad „Lietuva dar daug ką sužinos“, visuomenė laukė atvirumo. Ar knyga – tas pažadas?

– Po to pasakymo praėjo dešimt metų. Per tą laiką dalis dalykų natūraliai išaiškėjo. Ši knyga nėra bandymas dabar „viską pasakyti“. Tačiau joje yra naujų momentų, kurių anksčiau nebuvau atskleidęs.

Skaitytojai ras papildomų detalių apie 2016 metų įvykius ir kontekstą, kuris galėjo turėti įtakos tam, kas įvyko. Tačiau tikrai šioje knygoje ne viskas pasakyta – dalį pasilikau ateičiai.

– Kaip vyko pats rašymo procesas kalėjime?

– Pradėjau rašyti kameroje, naudodamasis kompiuteriu – be kameros, be interneto, iš esmės kaip rašomąja mašinėle. Tai buvo savotiška terapija. Rašymas padėjo susikoncentruoti, neleido nugrimzti į niūrias mintis. Tam tikra prasme tai buvo pabėgimas iš nemalonios aplinkos.

Buvo laikotarpis, kai rašymą buvau pristabdęs, tačiau supratau, kad privalau užbaigti. Reikėjo vidinio spyrio, valios pastangų.

Dar pradžioje buvo kita mintis – rašyti apie linksmus nutikimus kalėjime, bet tas istorijas pasilikau, galbūt, kitai knygai. Nusprendžiau, kad pirmoji knyga turi būti apie mano paties nueitą kelią.

– Ar dar kas nors prisidėjo prie kūrybinio proceso?

– Rašiau savarankiškai. Didžiausias palaikymas buvo šeimos – žmonos Simonos, sūnaus Viliaus ir dukros Elzės. Jų palaikymas, pritarimas ir paskatinimas man buvo labai svarbūs.
Vėliau, parengęs juodraštį, kreipiausi į redaktorių – klaipėdietį Linas Poška. Jis įnešė daug vertingų pastabų, idėjų, padėjo tekstui tapti stipresniam.

Knygos anotaciją parašė Aurimas Mockus. Mus sieja ilgametė pažintis, be to, abu tam tikru laikotarpiu buvome nelaisvėje – tik skirtingomis aplinkybėmis.

– Kokios reakcijos tikitės iš knygos skaitytojų?

– Sunku prognozuoti. Tai mano subjektyvus pasakojimas. Tie, kurie knygoje paminėti, gali sutikti arba nesutikti su mano versija. Bet kiekvienas turi teisę į savo pasakojimą.

Norėčiau, kad knyga būtų įdomi ne tik politikos užkulisius sekantiems žmonėms, bet ir platesniam skaitytojų ratui – kaip pasakojimas apie laikmetį nuo maždaug 1995 iki 2016 metų.

© Asmeninio albumo nuotr.

– Ar jau galima įsigyti knygą?

– Knygą jau galima rezervuoti interneto svetainėje knygos.tl. Kaina – kiek daugiau nei 20 eurų. Kitą savaitę ją bus galima rezervuoti ir specialioje elektroninėje parduotuvėje, o vėliau – įsigyti fiziniuose knygynuose.

Knygos debiutas įvyks Vilniaus knygų mugėje Sauliaus Jokužio leidykla-spaustuvė stende. Esu pateikęs užklausą kalėjimo administracijai dėl galimybės gyvai dalyvauti, šiuo metu dar laukiu atsakymo.

Kitą savaitę su „Vakarų ekspreso“ skaitytojais planuoju pasidalyti ir knygos ištraukomis.