Neturi pinigų - atjungs ir elektrą

Dalį parlamentarų ištiko užuojautos priepuolis - jie susirūpino, kad už elektrą nemokantiems gyventojams nebūtų atjungta elektra. Ryšium su tuo registruoti net du projektai, nes seimūnai įsitikinę, kad už skolą elektra atjungiama automatiškai. Taip, atjungiama, bet ne taip besąlygiškai, kaip įsitikinę politikai.

Aišku, geriau mokėti laiku, nes ilgiau nei pusmetį (o kartais - ilgiau nei mėnesį) su skolininkais tiekėjai nežada „cackintis".

Šįkart žmonių gerove susirūpino Seimo socialdemokratai, pateikę du projektus. Įdomu, kad pirmojo iniciatorius - Linas Jonauskas, kurį parašais parėmė frakcijos kolegos Orinta Leiputė, Kęstutis Vilkauskas, Gintautas Paluckas ir Julius Sabatauskas.

Antrojo iniciatorius - G.Paluckas, kurį savo ruožtu parėmė tie patys O.Leiputė bei K.Vilkauskas. Nėra tik J.Sabatausko parašo.

Šiuo metu pažeidžiamiems vartotojams negali būti apribotas ar nutrauktas elektros energijos tiekimas, jei jų įsiskolinimas garantiniam elektros energijos tiekėjui ar tiekėjui yra ne didesnis kaip 3 bazinės socialinės išmokos.

Aišku, su tam tikromis išlygomis.

Pvz., tai negalioja, jei vartotojas, liaudiškai tariant, vagia elektrą ar „neigiamai veikia elektros energijos kokybę".

Arba tiekimas gali būti apribotas ir be vartotojo kaltės, paskelbus ekstremaliąją energetikos padėtį, įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus, atliekant naujų vartotojų ar gamintojų prijungimo ar elektros tinklų priežiūros darbus ir pan.

L.Jonausko pasiūlymo esmė - neatjungti elektros, jei skola už elektrą neviršija 10 bazinių socialinių išmokų, išskyrus minėtas išlygas.

„Projekto rengimą paskatino išaugusių energetikos kainų našta pažeidžiamiems elektros energijos vartotojams.

Bendras elektros energijos kainų vidurkis 2022 m., lyginant su 2021 metais, išaugo - 2,5 karto.

Didžiausias 2022 m. elektros kainų pokytis, lyginant su 2021 m., Lietuvoje siekė beveik 157 proc.

Pagal energetinio nepritekliaus rodiklį Lietuva - antra Europoje po Bulgarijos, liudija paskutiniai Eurostato duomenys.

Su energetiniu skurdu 2021 m. susidūrė 22,5 proc. lietuvių, o pastaraisiais metais, išaugus energetikos kainoms, tokių žmonių Lietuvoje gali būti dar daugiau.

Šiandien bazinė socialinė išmoka siekia 49 eur.

Šiuo metu pažeidžiami elektros energijos vartotojai apsaugomi nuo elektros energijos atjungimo, jei jų įsiskolinimas tiekėjui yra ar buvo ne didesnis kaip 147 eurai.

Įsigaliojus siūlomoms įstatymo pataisoms, riba iki kurios nebūtų atjungiama elektra siektų 480 eurų", - dėstoma L.Jonausko pateikto projekto aiškinamajame rašte.

O G.Paluckas inicijavo kiek kitokį projektą, argumentuodamas, kad šiuo metu įstatymas niekaip nereguliuoja galimybės įsiskolinimą už elektrą padengti dalimis.

Todėl siūlo sukurti prievolę pasiūlyti vartotojui ne mažiau trijų, bet ne daugiau šešių mėnesių trukmės įsiskolinimo dengimo grafiką tokį prašymą leidžiant teikti kartą per ketvirtį.

„Įstatymo projekto kūrimą sąlygojo gyventojų skundai, kad elektros tinklo operatoriai kategoriškai atsisako su buitiniais vartotojais derėtis dėl atsiradusių įsiskolinimų padengimo per ilgesnį terminą, išskaidant įsiskolinimą dalimis.

Šios situacijos padažnėjo vykdant elektros energijos skaitiklių modernizacijos programą, kurios metu kartais buitiniai vartotojai lieka įsiskolinę už neteisingai apskaičiuotą elektrą reikšmingas sumas, kurių padengti iš karto negali.

Elektros tinklų operatoriai tokiems buitiniams vartotojams pateikę įspėjimą atjungia elektros tiekimą be galimybės padengti įsiskolinimą dalimis.

Pažymėtina, kad elektra yra kritiškai svarbi viešoji paslauga, todėl turi būti sudaryta galimybė su mokėjimu susijusius klausimus išspręsti civilizuotai, nediskriminuojant elektros energijos vartotojus pagal turtinę padėtį", - teigima G.Palucko projekto aiškinamajame rašte.

Ar iš tikrųjų „elektrikai" yra tokie baisūs, kaip seimūnams skundžiasi rinkėjai?

„Ignitis" konsultantė „Vakaro žinių" žurnalistui, tiesa, skambinusiam kaip vartotojui, telefonu paaiškino, kad viskas priklauso nuo skolos dydžio.

„Jei skola - iki 1 tūkst. eurų, galima daryti žodinį atidėjimą. O jei suma yra didesnė, tuomet galima daryti skolos atidėjimo grafiką ir kas mėnesį susimokėti.

Jei sudaromas žodinis atidėjimas, skolą reikėtų susimokėti per mėnesį, o grafiką ilgiausiai galima sudaryti pusei metų", - paaiškino „Ignitis" informacijos centro darbuotoja.

Kuo skiriasi žodinis atidėjimas nuo grafiko?

Pirmu atveju nereikia rašyti jokio prašymo, užtenka pokalbio telefonu ir žodinio pasižadėjimo per mėnesį susimokėti skolą.

Antru atveju būtina atvykti į klientų aptarnavimo centrą, rašyti prašymą, kad norima sudaryti grafiką (tiesa, prašymą galima atsiųsti tradiciniu paštu arba per „Ignitis" savitarną, bet po to vis tiek reikia atvykti pokalbiui).

Antru atveju visą skolą galima išdėlioti pusės metų terminui. Jei skola siekia 1 tūkst. eurų, kas mėnesį reikėtų sumokėti beveik 200 eurų skolos ir dar apmokėti einamąsias sąskaitas, jei daugiau - tai ir mėnesio įmoka atitinkamai didesnė.

„Priešingu atveju, jei žmogus nesusimoka, perduodama skolų išieškotojams ir po kažkiek laiko yra atjungiama elektra", - įspėjo „Ignitis" atstovė.

Anot jos, jei klientas iš viso nesusisiekia, iš karto jis arba „priduodamas" skolų išieškojimo įmonėms, arba atjungiama elektra.

„Aišku, atsižvelgiama į kliento pajamas. Jei klientas yra neįgalus, turi atsiųsti savo neįgalumo pažymėjimą, pajamas iš „Sodros" „išimti". Jei nėra neįgalus, bet dirba už minimalią algą, irgi turėtų atsiųsti pažymą, kad neturi pinigų susimokėti už elektrą", - kalbėjo „Ignitis" atstovė.

Organizatorių nuotr.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder