Aplinkos apsaugos departamento teigimu, besilaikanti žema temperatūra ir didelis sniego kiekis kelia iššūkių gyvūnams.
Žiemą atsiliepia paukščių maitinimo pasekmės.
Gandrai ir kiti migruojantys paukščiai žiemoti gali likti vien todėl, kad buvo maitinami visą vasarą ir rudenį.
Lengvai gaudami lesalo, jie praranda natūralų poreikį ieškoti maisto ir tinkamesnių gyvenimo sąlygų atšiauriu metu, gali prarasti instinktą migruoti.
"Nemažai gyventojų praneša apie lede įšalusias gulbes, tačiau dažniausiai tokie pranešimai nepasitvirtina. Gulbės gali ramiai tupėti ar snūduriuoti ir tai joms nėra pavojinga.
Aplinkos apsaugos departamentas vien per šių metų sausį sulaukė daugiau nei 400 pranešimų apie įvykius su laukiniais gyvūnais, iš kurių nemaža dalis yra apie galimai įšalusias paukščius, sušalusius gyvūnus.
Nepaisant didelio pranešimų skaičiaus, ne visais atvejais gyvūnams reikia pagalbos", - patikino Aplinkos apsaugos departamentas.
Pasak aplinkosaugininkų, jei paukštis atrodo įšalęs į ledą, pirmiausia reiktų atsargiai patikrinti jo būklę – pabandyti jį pabaidyti, pavyzdžiui, numesti netoliese mažą akmenuką ar šakelę.
Sveikas paukštis paprastai greitai sureaguoja ir pajuda iš vietos.
Pasitaiko ir atvejų, kai paukščiai yra sužeisti, todėl patariama kurį laiką stebėti paukščio elgesį.
Jeigu paukštis lieka toje pačioje vietoje visą dieną ar ilgiau, arba jo judesiai rodo, kad mėgina išsilaisvinti, tikėtina, kad paukščiui reikia pagalbos.
Sužeistais gyvūnais rūpinasi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Laukinių gyvūnų globos centras (LGGC).
Aplinkosaugininkų teigimu, gyvūnas vaikštantis miesto teritorijoje ar prie gyvenamųjų namų yra natūralus reiškinys.
Dažnai gyvūnai tiesiog ateina pasiimti lengvai pasiekiamo maisto ir pasimaitinę pasišalina atgal.
Žiemą miško gyvūnai dažnai lankosi žmonių kiemuose ieškodami maisto.
Laukinius gyvūnus vilioja ir žmonių paliekamos maisto atliekos, nes natūralioje aplinkoje gyvūnams maisto tenka paieškoti ilgiau.
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą