Nors pavojus - realus, valdžia atostogauja

- Ukraina beveik kasdien praneša apie apšaudymus. Kalbinti karo srities ekspertai teigė, kad Lietuva panašias atakas atmušti galinčios priešlėktuvinės gynybos neturi. Kaip situaciją mato NGSK?

- Labai svarbu suvokti, kad, kai kalbama apie gynybą, turi būti kompleksinis sprendimas, apimantis ne tik orą, bet ir žemę bei vandenį. Pasirengimas gynybai turi būti aiškus ir susistemintas. Lietuva yra NATO narė, todėl agresijos atveju ginsis kolektyviai, pagal bendrą gynybos planą, kurį kiekviena šalis papildo pagal savo poreikius ir situaciją.

Kai prasidėjo karas Ukrainoje, NATO gynybiniai planai, susiję su Rytų Europos valstybėmis, buvo aktyvuoti vos ne per parą. Tai rodo, kad sistema veikia efektyviai.

Tuomet planas buvo vienas, per Vilniuje vykusį NATO susitikimą patvirtintas kitas, bet esmė nesikeičia. Kolektyvinė gynyba reiškia, kad šalys-narės viena kitą papildo. Tai yra, jeigu mes kažko neturime, tą spragą užpilo kitos Aljanso valstybės.

Lietuva ginkluotę perka atsižvelgusi į tai, ką turi, arba ko iš mūsų tikisi partneriai. Stipriname savo sausumos pajėgas, o kalbant apie sistemas, kurių patys neturime, galime, atsiradus reikalui, jas gauti iš tų, kurie turi. Todėl šiandien Lietuvoje dislokuoti vokiečių daliniai, pas kaimynus latvius ir estus bazuojasi Kanados ir Didžiosios Britanijos kariai.

Grįžtant prie priešlėktuvinės gynybos, mes turime trumpo ir vidutinio nuotolio raketas. Neperkame ypač brangiai kainuojančių tolimojo nuotolio raketų, tačiau jas turi vokiečiai.

Taip pat milijardus ginkluotei bei kariuomenei skiria lenkai, kurie perka ir tankus, ir lėktuvus, ir raketas. Ši NATO valstybė yra didesnė, ekonomiškai stipresnė ir gali sau leisti daugiau, o mes ja galėsime pasiremti esant būtinybei. Taigi, oro gynybą turime užsitikrinti padedami partnerių.

Juolab kad ši sistema veikia. NATO susitikimas Vilniuje aiškiai parodė, kad kolektyvinėmis pastangomis Lietuvos oro erdvę galima uždengti. Be to, pasikeitė ir pati koncepcija. Dabar Aljansas nelauks, kol kažkas bus užpultas ir tik tuomet pradės veikti.

Dabar, jeigu tik kils įtarimas, kad kažkas rengiasi puolimui, prie tos šalies sienų bus permestos atgrasymo pajėgos ir bus duota aiškiai suprasti, kad niekas neleis užimti nė milimetro svetimos teritorijos.

- Nepaisant lenkų pasiruošimo, neseniai į Lenkijos teritoriją nepastebėti įskrido du baltarusių sraigtasparniai, o mūsų valdžia nusprendė tik uždaryti sienos perėjimo punktus. Tai tikrai sustiprins Lietuvos saugumą?

- Su kiekviena diena valdantieji ne tik diskredituoja mūsų šalį, bet ir demonstruoja savo nesugebėjimą tinkamai reaguoti ir priimti tinkamus sprendimus krizinėse bei gynybinėse situacijose.

Dėl šios priežasties atrodome apgailėtinai. Lenkai ne tik turi planus ir rengia gynybinio pobūdžio pratybas, bet ir garsiai pasako, kiek pajėgų perkelia į potencialiai pavojingą pasienį. Jie permetė pora tūkstančių karių, vėliau pranešė, kad kontingentą didins iki 10 tūkst., dislokavo čia snaiperius ir visą inžinerinę brigadą bei rengia naują nuolatiniam dislokavimui. Jie deklaruoja - mes, jeigu šaliai kils grėsmė, pasirengę ginti valstybę ir apsaugoti jos teritoriją.

Atrodytų, kad grėsmė NATO šaliai kilti negali, tačiau jie viską vertina rimtai ir pasienyje dislokuoja 100 kartų didesnes pajėgas, negu ta grėsmė galėtų būti. Jie aiškiai sako - nebandykite lįsti, nes jus sumalsime. Taip ir reikia elgtis. O ką daro mūsų ministrai?

Tiek Arvydas Anušauskas, tiek Agnė Bilotaitė išėjo atostogų ir paliko vietoje savęs situacijoje nesiorientuojančius viceministrus. Dar į procesą nusprendė įsitraukti įspėjančius plakatus pasienyje iškabinęs URM viceministras Mantas Adomėnas, kuris, tiesa, vėliau padaugino vaišių ir neteko posto.

Tada VRM pasakė, kad uždarys du kontrolės punktus, kuriais vykdavo lengvasis ir tuščias krovininis transportas. Toks sprendimas nieko neduoda. Jau matau - kovos su terorizmu iniciatyva uždarome pasienio patikros punktus, pakabiname plakatus, ateina teroristai, pamato plakatus, uždarytus vartus, apsisuka ir išeina. Tas pats pasakytina ir apie segmentinę tvorą, kuri nuo atsitiktinio girtuoklio gal ir apsaugos, bet tikrai nesulaikys profesionalių karių.

Tokiais sprendimais ir pareiškimais valdžia diskredituoja mus partnerių akyse. Lietuvą apima nesaugumo jausmas, o tuo pat metu lenkai surengia karinį paradą ir demonstruoja savo galią bei pajėgumus. Jie vykdo aiškią atgrasymo politiką, o mes?

Dabartinėje situacijoje būtina atšaukti iš atostogų visus atsakingus asmenis, įkurti štabą, išsiaiškinti situaciją ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, komunikuoti su kaimynais ir aptarti bendrą veikimą galimo konflikto atveju.

Reikia demonstruoti, kiek mes turime pajėgumų, organizuoti pratybas, suderinti mūsų pačių tarnybų - policijos, viešojo saugumo, kariuomenės, pasieniečių - veiksmus pasienyje. NGSK pagaliau privertė VRM pajudėti ir surengti pratybas. Jie turės ką veikti, bet kadangi mes esame vienintelis kontrolės mechanizmas, kitaip elgtis negalime.

Dar pastebėjau, kad konservatoriai ir visa valdančioji koalicija moka gražiai kalbėti, bet nesugeba dirbti. Sveikatos sistema, energetinis sektorius, krašto gynyba - visur chaosas. Premjerė Ingrida Šimonytė nežino, ką daryti, todėl cituoja Šveiką. Visi daug kalba, bet rezultato nėra. Mes, „valstiečiai", kalbėjome mažai, bet mes mokėjome dirbti ir tikrai savo kadencijos metu nuveikėme daugiau.

- Rusijoje vos ne kasdien kyla gaisrai. Tikimybė, kad jie savaiminiai yra labai maža. Ar Lietuva apsaugota nuo tokių diversijų?

- Prisimenu, kokias kalbas Seime politikai rėžė, kai „Wagner" buvo pripažinta teroristine organizacija. Bet vėlgi, toliau kalbų pasistūmėta nebuvo. Reikia suvokti, kad atviru maršu niekas pas mus neis, tačiau gali veržtis pavieniai teroristai ar jų grupelės. Įsivaizduokime, kas nutiktų, jeigu Baltarusijoje nusileistų Al-Qaeda sraigtasparniai ir jos vadai imtų mums grasinti? Visi suprastų, kad tai yra rimta, todėl reikia dirbti, o dabar?

Žinome, kad „Wagner" stiprina savo pozicijas kaimyninėje šalyje, į kurią vyksta kolonos karinės technikos, o mūsų plevėsos rūpinasi plakatų kabinimu. Jeigu pripažinome „muzikantus" teroristais, tai būtina pradėti telkti pajėgas.

Būtina surengti atskirą saugumo posėdį ir išaiškinti, ką karinė žvalgyba yra nuveikusi dėl „Wagner" smogikų, esančių šalia. Deja, mūsų valdantieji, lyg pasimetę turistai svetimoje šalyje, nesuvokia, nei kas jie, nei kas vyksta.

Tokiomis aplinkybėmis ir pas mus netrukus gali suliepsnoti kokia degalinė ar parduotuvė. Jeigu reikia konflikto, jeigu trūksta dėmesio, „muzikantai" gali surengti „koncertą" prie NATO sienos. Taip jie gali nukreipti dėmesį nuo Ukrainos arba sustiprinti savo derybines pozicijas. Bet pas mus apie tai niekas garsiai nekalba, o atsipalaidavę plevėsos guli pliažuose ir deginasi.

Ir apmaudžiausia, kad mes tikrai turime užtektinai pajėgumų savo apsaugai, tik juos būtina sutelkti į vieną gyvą organizmą, kuris operatyviai reaguotų į bet kokį teroristinį išpuolį. O tam būtina organizuoti pratybas ir numatyti scenarijus. Ministro pareiga ruošti jėgos institucijas tam, kas blogiausia. Jeigu taip nenutiks, galėsime pasidžiaugti, jeigu nutiks - būsime tam pasirengę.

O rengtis reikia. Į Lenkiją nepastebėti įskrido du sraigtasparniai. Šį kartą viskas baigėsi gerai, bet jie galėjo išlaipinti desantą. Vilniuje įkliuvo rusų dezertyras, kurio nesulaikė nei vielos, nei plakatai. Tai rodo, kad dabartinė sistema neveikia, tačiau valdantieji, užuot ją tobulinę, džiaugiasi vasara. Belieka pasidžiaugti, kad atitinkamos tarnybos bei NSGK dar turi pareigos jausmą ir tinkamai atlieka savo darbą.

- Galimos diversijos ir dronų atakos - kaip nuo to būtų galima apsisaugoti? Gal yra kokių patarimų, į ką turėtų dėmesį atkreipti patys šalies gyventojai?

- Labai praverstų pilietinis aktyvumas, nes piliečių akys yra budrios. Tarkim, jeigu jie informuotų atitinkamas tarnybas apie pasienyje pastebėtus dronus. Mūsų pasieniečiai taip irgi kartais stebi teritoriją, bet atsargumo per daug nebūna. Juk Lenkijoje sraigtasparnius irgi pirmieji pamatė vietos gyventojai.

Šiandien Lietuvos pasienio gyventojus taip pat būtina sutelkti bendram darbui, nes situacija yra pavojinga. Vietos gyventojai puikiai vieni kitus pažįsta, iš karto pastebi svetimus automobilius.

Jie galėtų pranešti apie įtartinus, šalia svarbesnių objektų šmirinėjančius arba su aiškiu akcentu apie juos klausinėjančius asmenis. Jie tikrai pastebėtų ir dronus, ir dezertyrus, ir potencialius teroristus. Žmonių pagalba yra neįkainojama, tačiau jie turi pasitikėti valdžia, jausti teisingumą, pagarbą ir dėkingumą.

Apibendrinant galiu pasakyti, jog gynybos strategijų yra, visos jos žinomos, tačiau jas būtina pritaikyti. Rengiame akcijas Ukrainai paremti, o kodėl negalime surengti paramos Lietuvos pasieniui akcijos?

Pasieniečiai dirba, nes privalo, tačiau vietos gyventojai nėra skatinami jiems padėti. Esantieji valdžioje nerodo reikiamos politinės valios, nes, arba nesugeba ir nežino, ką reikia daryti, arba, kaip A.Anušauskas, galvoja, kaip išsaugoti savo kailį, todėl dėmesį bando nukreipti į antraeilius dalykus, pamiršdami tai, kas iš tikro yra svarbu. Jeigu visi Lietuvos gyventojai pasijus valstybės piliečiais, jie ims veikti. Jeigu ne, tuomet nepadės nei dronai, nei kameros, nei dirbtiniai intelektai.