Pakeista nuomos kompensavimo tvarka virto absurdu: žmonės varomi į gatvę

Geros valstybės veidas

Į „Vakaro žinias" kreipėsi Vilniuje gyvenantis Tadas Jacukovičius, kuriam, jo teigimu, vos širdis nesustojo išgirdus apie pasikeitusią tvarką. Vos 230 eurų pajamų gaunantis vyras nuo šių metų neteko kompensacijos ir dabar už bendrabučio tipo kambariuką turės mokėti visą nuomos kainą - 250 eurų.

Vyras netikėtai sužinojo, kad visi, kuriems anksčiau priklausė kompensacijos, turi iš naujo teikti prašymus. O pasinaudojęs „Vilniaus būstas" sukurta skaičiuokle internete, vyras suprato, kad jokia kompensacija jam negalioja. „Metinė nuomos kaina viršija 60 proc. asmens ar šeimos metinių pajamų", - užsidega toks skaičiuoklės atsakymas raudonomis raidėmis. Būtent toks nuomos kainos ir pajamų santykio limitas nustatytas naujoje tvarkoje.

„Patvirtinus tokią tvarką, mažiausiai uždirbantys, tarp kurių yra studentai, senjorai ir negalią turintys žmonės, neteko galimybės gauti kompensacijas. Aš - buvęs universiteto docentas, bet mano stažas kažkur „prapuolė" sistemose. Aš nebegaliu dirbti net sargu, o dabar man neliks pinigų net maistui. Kaip man išgyventi?

Žinote, prieš 30 metų dirbau prie Jungtinių Tautų ir padėjau Lietuvai kurti diplomatinę istoriją. Bet tokios netvarkos Lietuvoje, kaip dabar, man atrodo, niekada nėra buvę. Tai antikonstitucinis įstatymas, nukreiptas prieš labiausiai pažeidžiamus Lietuvos žmones.

Aš kalbėjau su daugybe politikų, visi jie stebėjosi, kaip įmanoma priimti tokį įstatymą. Ar Seimo nariai visai be sąžinės, kad balsavo „už"? Žmonėms nuimtos paskutinės kelnės ir jie išmetami į gatvę su tokia tvarka", - piktinasi T.Jacukovičius. Jis sako, kad jau kuriama peticija, raštas Europos Komisijai, bet sprendimų žmonėms reikia čia ir dabar.

Matė studentus, pamiršo pensininkus

Šiuos įstatymo pakeitimus Seime inicijavo konservatorė Aistė Gedvilienė. „Į universitetus valstybė jau investuoja suteikdama lengvatines sąlygas arba galimybes savo studentams gyventi universitetų kambariuose. O čia yra jau antra parama, ji nėra visai sąžininga, bent jau tokia buvo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pozicija diskusijų metu.

Todėl ir siūlome, kad turbūt antrą kartą kompensuoti už būstą nėra teisingas kelias", - projekto pristatymo metu gruodžio pradžioje sakė pataisų iniciatorė A.Gedvilienė. „Vakaro žinios" daug kartų bandė susisiekti su Seimo nare, kad ši paaiškintų, kodėl kompensacijų neteko ir senjorai bei negalią turintys žmonės, bet politikė neatsiliepė.

Gelbėti žmonių neskuba

„Vakaro žinios" kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją su klausimais, kada bus išspręsta ši situacija. „Ministerija stebi pasikeitusią būsto nuomos mokesčio kompensacijos teikimo praktiką, kaupia duomenis ir analizuoja situaciją. Šios informacijos pagrindu pradėtas rengti Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo pakeitimo įstatymo projektas", - rašoma ministerijos atsakyme.

Jame nurodoma, kad svarstoma leisti savivaldybėms spręsti kompensacijų skyrimo klausimą. Be to, pažeidžiamiausioms paramos gavėjų grupėms, pensinio amžiaus žmonėms, žmonėms su negalia, taip pat tiems, kurių pajamos ar jų dalis vienam šeimos nariui yra itin mažos, bus siekiama užtikrinti socialinio būsto nuomą arba priklausomai nuo pajamų, diferencijuotą nuomos mokesčio kompensaciją, jeigu socialinio būsto savivaldybėse trūksta.

Sprendimų lauks pusmetį

„Įstatymo projektu taip pat planuojama įteisinti paramos mechanizmą nedirbantiems studentams, ypač atsižvelgiant į jų tėvų ribotas finansines galimybes skirti lėšų būsto nuomai, jeigu studentų bendrabučiuose apgyvendinimo vietų trūksta", - nurodė ministerija. Tik pasirodo, kad tokia tvarka įsigaliotų ne dabar, o tik vasarą.

Nors situacija buvo žinoma jau vasario pradžioje.

Juk tuomet buvo suplanuota neeilinė sesija. Dar tada teiravomės, galbūt ministrė Monika Navickienė pasinaudos proga ir pati registruos įstatymo pakeitimus, kad juos būtų galima priimti skubiau. Bet ji to nepadarė, o žmonėms ministerija pasiūlė kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę.

Komentuoja buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas KUKURAITIS:

Teko girdėti, kreipėsi keli asmenys, analizuoju informaciją, ieškau priežasties. Mes kritikavome siūlymą. Ten buvo nustatyti labai maži limitai. Įstatymo projektas buvo teiktas nauja redakcija, todėl labai sunku sužiūrėti pakeitimus, nes nėra lyginamojo varianto, kuriame būtų matyti, kas keičiama.

Jokiuose pristatymuose, kuriuos darė ministerija, nebuvo jokių indikacijų apie tai, kad mažiausias pajamas gaunantys žmonės prarastų galimybę nuomotis būstą. Nes ši programa ir buvo sukurta tam, kad būtų kaip alternatyva socialiniams būstams.

Manau, tai yra didžiulis nesusipratimas, didžiulė klaida, kuri turi būti taisoma čia ir dabar.

Suprantu, kad iš vienos pusės ministerija bando kovoti su piktnaudžiavimu, nes buvo nustatyta, kad nesant limitams, žmonės nuomodavosi didelius būstus, gaudavo dideles kompensacijas ir tai gali būti tam tikros piktnaudžiavimo schemos. Todėl buvo nustatyta ta 60 proc. riba. Bet šiuo atveju, kurį jūs sakote, ir taip aišku, kad sudėtinga išsinuomoti būstą už mažiau nei 230 eurų.

Akivaizdu, kad taip sukuriame dar daugiau skurdo, todėl ministerija čia ir dabar turi rasti sprendimus, kad neutralizuotų tokias situacijas. Nes jos prieštarauja visos programos esmei.

Bet jeigu nuoširdžiai, netikiu, kad ši vyriausybė dės pastangas. Kiek matau, reagavimas sprendžiant žmonių problemas yra per lėtas. Jeigu šiuo atveju sausio mėnesį sužinota apie problemą, į ją reaguoti pusės metų bėgyje yra neadekvatu, socialiai neteisinga ir nejautru.

Interviu su Seimo socialinių reikalų komiteto nare Rima BAŠKIENE:

- Kaip komitete buvo svarstytas projektas ir nepamatyta, kad dėl naujos tvarkos nukentės mažiausiai uždirbantys žmonės?

- Detaliai apie tai įstatyme nebuvo numatyta, tai atsirado poįstatyminiuose teisės aktuose, kuriuose ministerija nustato įstatymo įgyvendinimo tvarkas, pavesdama jas įgyvendinti savivaldybėms. Todėl niekam ir nekilo abejonių.

Ačiū jums, kad iškėlėte šią temą, mano patarėjai labai susidomėjo ir žadėjo pasiaiškinti, pasitarti su ministerija, kad pavasario sesijoje butų grįžta prie šio įstatymo, kad nenukentėtų žmonės, kurių pajamos yra mažiausios. Kol kas iš ministerijos neturiu informacijos, tik pažadą, kad bus pasidomėta. Tai temos, kurios yra labai jautrios.

- Ministerijos komentare žiniasklaidai nurodoma, kad pakeitimai galėtų įsigalioti iki metų vidurio. Ar tai - pakankama skuba, kai žmonės jau nuo sausio neteko kompensacijų?

- Tikrai nepakankama. Mes tikrai mokame dirbti greičiau, kai yra politinė valia ir supratimas, kad klausimą reikia spręsti nedelsiant. Žemdirbių problema buvo iškelta, susirinkome į neeilinę sesiją ir buvo priimti įstatymų projektai.

Dabar kalbame apie gyvus žmones ir jų likimus. Jeigu jau buvo neįmanoma to įtraukti į neeilinę sesiją, tai kategoriškai teigiu, kad klausimas turi būti keliamas pirmomis sesijos, kuri prasidės kovo mėnesį, dienomis.

- Jeigu vasario viduryje ministrė būtų pati registravusi projektą, neeilinės sesijos metu buvo galima priimti pakeitimus?

- Visiška tiesa, tikrai buvo galima. Galėjo ministrė tai padaryti, galėjo bet kuris valdančiųjų Seimo narys. Galėjo būti bent pateikimas, kad iki pavasario sesijos dirbtų komitetai. Visa tai galima padaryti ganėtinai greitai: registruojamas įstatymo projektas, Teisės departamento išvada gaunama per savaitę, svarstymą galima paskirti kitą savaitę, o dar kitą savaitę - priėmimą. Norint, užtektų trijų savaičių.

Manau, kad komitete kelsime šį klausimą.

- Į redakciją kreipėsi žmogus, kurio pajamos garbiame amžiuje tėra 230 eurų. Ar tai nėra valstybės gėda?

- Taip neturėtų būti, todėl yra nustatytas minimalių vartojimo poreikių dydis, kuris yra didesnis nei 300 Eur. Negalime pamiršti ir palikti sunkiausiai gyvenančių žmonių, o tokie atvejai, apie kuriuos sakote, iš viso yra nesuprantami... Dieve, tu mano.