Pakeliui į Palangą šienauja mišką

„Kaip galima niokoti tokį gražų mišką, esantį vos ne kurorto prieigose? Šitiek žmonių pravažiuoja prošal, grožisi.

Gal miškas ir yra privatus, bet nejaugi savininkai gali kur nori ir kaip nori su savo mišku elgtis, neatsižvelgdami į visuomenės interesą?“ – svarstė į redakciją kreipęsi žmonės.

Įstatymai prasilenkia su logika?

Vienas pirmųjų, išvydęs retinamą mišką ir po jį riaumojančią sunkiąją techniką, sunerimo netoliese gyvenantis ūkininkas Rimantas Skiparius.

Jis tikino šią žinią perdavęs Vydmantų seniūnui Rimvydui Šakiniui ir Seimo nariui Dainiui Kepeniui, o šie susisiekę su miško kirtėjais. Paaiškėjo, kad tai – privatus miškas, o Valstybinė miškų tarnyba dar pernai gruodį jo savininkui išdavė leidimą iškirsti dalį miško ploto.

„Suprantu, kad viskas vyksta teisėtai. Bet kaip galima išduoti leidimą kirsti mišką tokioje visuomenei svarbioje vietoje? Visoje Lietuvoje kerta dėl pinigų, bet apie atsodinimą niekas rimtai negalvoja“, – piktinosi R. Skiparius. 

Vydmantų seniūnijos seniūnas Rimvydas Šakinis patikino, kad 3,7 ha miško palei kelią Šiauliai–Palanga, kairėje pusėje netoli Vydmantų, įsigijo privatus asmuo, kuris gavo leidimą iškirsti pušų masyvus palei kelią.

„Mano žiniomis, jiems ne visus medžius leista pašalinti, tik – išretinti mišką, kertant pažymėtus medžius. Nepritariu, kad kone pajūrio zonoje leidžiama kirsti miškus, dabar gi juos privatininkai tiesiog šienauja.

Baisiai atrodo tie plyni kirtimai. Jeigu įstatymas leidžia, savininkai nenusikalsta. Bet, mano galva, kartais įstatymai prasilenkia su sveiku protu“, – kalbėjo seniūnas.

Miškininkams tai – natūralus procesas

Redakcijai susisiekus su Palangoje gyvenančiu Seimo nariu D. Kepeniu, buvo svarbu išgirsti jo nuomonę apie pastaruoju metu intensyvius miško kirtimus ne tik šioje vietoje, bet ir visoje Lietuvoje.

„Seime kalbėjausi su kolegomis, pagal profesiją – miškininkais. Jie neįžvelgia jokios sensacijos – miškus visuomet kirsdavo ir retindavo. Nenukirsi brandaus medžio šiemet, kitąmet jį sugrauš kenkėjai, kurių ypač padaugėję.

Tačiau ateina toks tautos dvasios pakilimo laikotarpis, kai į šį procesą žvelgiama labai emocingai. Aš ir pats, važiuodamas per Lietuvą, matau rąstų krūvas – darosi nejauku. Atrodo, kad kerta ne medį, o patį tave.

Tačiau ūkiškumo prasme – tai natūralus procesas“, – kalbėjo D. Kepenis.

Valstybinės miškų urėdijos Kretingos regiono padalinio vadovas Tomas Zaleckis, paklaustas, ką mano apie miškų kirtimus netoli pajūrio, sakė negalįs komentuoti, nes atsakąs už valstybinius, o ne – privačius miškus.

„Gyvename teisinėje valstybėje, esame jos dalis. Ir jeigu mums nepatinka valdžios sprendimai, jos priimti įstatymai neatitinka mūsų nuostatų, mes, kaip rinkėjai, turime visus įrankius keisti valdžią“, – apibendrintai samprotavo T. Zaleckis.

Procesą kontroliuoja aplinkosaugininkai

Valstybinės miškų tarnybos, išduodančios veiklos leidimus privačių miškų savininkams, Viešųjų ryšių specialistas Ūdrys Staselka sakė, kad jų tarnyba pastaruoju metu gauna ne vieną Lietuvos gyventojų užklausą dėl kertamų miškų, bet tam, kad galėtų tiksliai atsakyti į kiekvieną jų, reikia konkrečių duomenų apie sklypus ir jų savininkus.

Ū. Staselka samprotavo – galbūt ties Vydmantais vykdomas ugdomasis miško kirtimas retinimo tikslais: „Yra teisės aktai, reglamentuojantys miškų kirtimą.

Mūsų tarnyba, išduodama leidimą, tikslina sąlygas, ar galimi kirtimai, jei prasilenkiama su jomis, leidimas neišduodamas.

Jeigu savininkas kreipiasi į mūsų tarnybą, nurodo, kur ir kokį kirtimą jie nori vykdyti, ir jeigu tai nėra saugoma teritorija ar europinė buveinė, savininkas turi teisę savo mišką tvarkyti.“

Miškus tvarkyti ir retinti reikia – tam iškelti tikslai ir tai nėra kažkas ypatingo.

Ū. Staselkos manymu, kai vykdomi kirtimai, įprastai žmonėms tai asocijuojasi su plynai iškirstu lauku, tačiau yra labai skirtingos kirtimų rūšys, ir drastiškai naikinti miškų, jų neatsodinant, nevalia.

Valstybinė miškų tarnyba išduoda leidimus kirtimams, tačiau procesą – ar teisingai miškas kertamas – kontroliuoja Aplinkos apsaugos departamentas, todėl, teigė Ū. Staselka, kilus minčių apie nesąžiningai vykdomus kirtimus, gyventojai turi galimybę kreiptis į aplinkosaugininkus.