„Palangos šilumos tinklai“: prieš dešimtmetį priimtas strateginis sprendimas

Palangos meras Šarūnas Vaitkus primena, kad dar 2000 metais miesto taryba buvo nusprendusi šilumos ūkio valdymą perduoti privatiems investuotojams. Tuo metu tai buvo pristatoma kaip modernus ir pažangus sprendimas, tačiau ilgainiui paaiškėjo, kad strategiškai svarbios paslaugos valdymas pirmiausia buvo orientuotas į kuo didesnio pelno siekimą.

„Prieš dešimtmetį nusprendėme šią klaidą ištaisyti ir susigrąžinti „Palangos šilumos tinklus“ iš bendrovės „Litesko“. Lengva nebuvo – susidūrėme su didžiuliu pasipriešinimu, įvairiomis kliūtimis ir skeptiškomis prognozėmis. Tačiau šiandien matome, kad pasirinkome teisingą kelią“, – teigia meras.

Anot jo, per dešimt metų buvo įgyvendinti svarbūs infrastruktūros modernizavimo projektai: pastatyta nauja biokuro katilinė, atnaujintos Palangos ir Šventosios katilinės, rekonstruotos šilumos trasos, investuota į sistemos efektyvumą ir patikimumą. Svarbiausias rezultatas, pasak Š. Vaitkaus, – gyventojams užtikrinta racionali ir konkurencinga šilumos kaina.

Reikėjo modernizacijos

„Palangos šilumos tinklų“ generalinė direktorė Giedrė Juršėnė prisimena, kad 2016 metais perimta infrastruktūra buvo gerokai nusidėvėjusi, o daugeliui įrenginių reikėjo modernizacijos.

„Mūsų tikslas buvo ne tik užtikrinti nepertraukiamą šilumos tiekimą, bet ir pradėti sistemingą šilumos ūkio atnaujinimą. Reikėjo priimti sprendimus, kurie duotų naudą ne vieneriems metams, o dešimtmečiams į priekį“, – sako G. Juršėnė.

Pasak jos, jau pirmaisiais metais po šilumos ūkio perėmimo šilumos kaina gyventojams sumažėjo daugiau nei 20 proc., palyginti su laikotarpiu, kai sistemą valdė privatus operatorius. Kainų stabilumą padėjo užtikrinti perėjimas prie biokuro, šilumos tinklų modernizavimas, energijos nuostolių mažinimas bei gamybos procesų automatizavimas.

Vienu svarbiausių projektų tapo naujo 5 MW biokuro katilo įrengimas rajoninėje katilinėje. Pradėjus jam veikti 2017 metais, pavyko žymiai sumažinti priklausomybę nuo gamtinių dujų. Šiuo metu jos sudaro vos apie 15 proc. šilumos gamybai naudojamo kuro.

Svarbūs pokyčiai vyko ir Šventojoje. Šiemet baigta vietos katilinės rekonstrukcija, įrengti šilumos siurbliai, o senieji dujiniai katilai pakeisti naujais, efektyvesniais įrenginiais. Tai laikoma dar vienu žingsniu link didesnio atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo.

Daug dėmesio skirta ir šilumos tinklų modernizavimui. Per dešimtmetį, pasinaudojus Europos Sąjungos parama, atnaujinta reikšminga infrastruktūros dalis, optimizuota sistema, sumažinti šilumos nuostoliai tinkluose.

Dėmesys tvarumui

Bendrovė investavo ne tik į techninius sprendimus, bet ir į technologinę pažangą. Šiandien katilinės valdomos ir stebimos nuotoliniu būdu, modernizuota IT infrastruktūra, įdiegtos skaitmeninės klientų aptarnavimo sistemos. Dauguma karšto vandens apskaitos prietaisų nuskaitomi automatiškai, todėl gyventojams nebereikia deklaruoti rodmenų.

„Pastaraisiais metais ypatingas dėmesys skiriamas ir tvarumui. 2026 metais pradėjo veikti elektrostatinis filtras prie biokuro katilo, leidžiantis reikšmingai sumažinti kietųjų dalelių emisijas. Bendrovė taip pat įsigijo elektromobilių, įrengė įkrovimo stoteles ir atsisakė popierinių sąskaitų siuntimo“, – akcentuoja „Palangos šilumos tinklų“ vadovė.

Praėjusį dešimtmetį apibendrindama G. Juršėnė pabrėžia, kad svarbiausias pasiekimas – ne tik atnaujinta infrastruktūra, bet ir pasikeitęs požiūris į šilumos ūkio valdymą.

„Šiandien turime modernesnę, efektyvesnę ir tvaresnę sistemą nei prieš dešimt metų. Sumažinome nuostolius, padidinome patikimumą, išlaikėme konkurencingą šilumos kainą ir sukūrėme tvirtą pagrindą ateities investicijoms“, – sako pašnekovė.

Š. Vaitkus įsitikinęs, kad laikas parodė tokio sprendimo naudą.

Pasak jo, pergalę šioje istorijoje pasiekė ne politikai ar institucijos, o miesto gyventojai, kuriems šiandien užtikrinamos patikimesnės paslaugos, racionalesnės kainos ir didesnis miesto savarankiškumas.

„Po dešimties metų galime drąsiai pasakyti – Palanga laimėjo“, – teigia Š. Vaitkus.

PR