Paminklų karai - vieni paliekami, kiti negailestingai daužomi
(1)Primename, kad birželio pabaigoje, 1941 metų Birželio sukilimo minėjimo išvakarėse, Nacionalinio susivienijimo iniciatyva ant Apeliacinio teismo rūmų Vilniuje buvo pakabinta K.Škirpos atminimui skirta lenta. Jau po dviejų dienų savivaldybės įmonės „Grinda“ darbuotojai su policijos palyda atvyko ją pašalinti, sudaužė ir nuėmė. O lentą gynę piliečiai buvo grubiai sulaikyti.
Tačiau Vilniuje jau kurį laiką stovi ir su savivaldybe nesuderintas paminklas Lenkijos kariuomenės įgulai. Jo pašalinti niekas neskuba. Paminklas buvo pastatytas Naujosios Vilnios Švenčiausios mergelės Marijos Taikos karalienės bažnyčios teritorijoje gavus tik bažnyčios kunigo leidimą ir stovi iki šiol.
Ant paminklo užrašyta „Lenkijos kariuomenės įgulos Naujojoje Vilnioje šimtmetis. Įgula veikė 1922 - 1939 m.“ Paminklo apačioje - toks pat užrašas ir lenkų kalba. Kokio nors paaiškinimo, kad lenkų kariuomenė, vadovaujama generolo Liucijano Želigovskio, 1920-aisiais užėmė Vilnių - nėra.
„Vakaro žinios“ pasiteiravo, ar į bažnyčią buvo atvykę pareigūnai, savivaldybės atstovai, ar bent kasnors bandė paminklą išmontuoti. Tačiau parapijos klebonas Eduardas Kirstukas, tarnaujantis čia nuo 2017 m., nurodė, kad šia tema komentarų neteiks ir suskubo pabaigti pokalbį. Apie tai, kokių veiksmų dėl prieštaringo paminklo ėmėsi, žurnalistams nesutiko pakomentuoti ir Vilniaus miesto savivaldybės atstovai.
Visai kitokia situacija, nei su šaršalu dėl K.Škirpos atminimo lentos. Nors jos net nėra, čia renkasi žmonės ir tikina, kad sovietiniai valdžios metodai, kuriais siekiama užgniaužti pilietiškumą ir iniciatyvas, jų negąsdina.
- Ar policija vis dar atvyksta į šią vietą? - „Vakaro žinios“ paklausė kelias dienas prie K.Škirpos atminimo lentos vietos budėjusios, vienos iš referendumo dėl žemės nepardavimo užsieniečiams 2014 m. iniciatorių Rimos Laimikienės.
- Labai džiugu, kad vis dar turime tokių patriotiškų žmonių, kurie dėl K.Škirpos atminimo nenuleido rankų, investavo savo laiką, pinigus lentos gamybai. Tai parodo, kad dar nėra visiškai užgniaužtas tiesos šauksmas. Aš atėjau jų palaikyti.
Policija pati čia nevažiuoja ir žmonių nevaiko, nebent kažkas iškviečia. Vieną kartą pro šalį važiuodamas kažkoks jaunuolis taip ir padarė. Atvykę pareigūnai pasakė, kad gavo iškvietimą ir privalėjo atvažiuoti. Pažiūri, kad nieko neleistino nedarome ir išvažiuoja. Kartą važiavo policija pro šoną, pristabdė, draugiškai nusišypsojo, susimojavome. Tuo metu giedojome Tautinę giesmę.
Daugiau niekam čia susirinkę žmonės neužkliūna, turbūt tik tokiems, kurie tyčia siunčiami provokuoti. Panašiai vykdavo ir kai rinkome parašus dėl referendumo. Per kelias dienas, kiek ten buvau, ten ateina labai šviesūs žmonės, provokacijoms nepasiduoda.
- Bet ten paliktas žvakutes ir gėles kažkas sutvarko?
- Labai greitai ten viską sutvarko greičiausiai „Grindos“ darbuotojai. Gal kartu tvarkant šiukšles. Nors už kampo yra Aukų skverelis, kur dažniausiai gėlės guli nuvytusios ir niekas netvarko. Taip pat yra ir prie Vyčio vėliavos Lukiškių aikštėje, kur nuolat mėtosi nudegusios žvakelės. Niekas ten kažkodėl netvarko. O čia nespėji padėti, jau surinkta. Turbūt dabar ši vieta yra tvarkingiausias kampas Vilniuje.
Kasdien čia susirenka vis kiti žmonės, su kažkuo susipažįstame, pabendraujame. Gal ne visi žino, kad Kultūros paveldo departamentas yra davęs sutikimą, kad neprieštarauja K.Škirpos lentos pakabinimui, tiesiog reikia, kad savivaldybė suderintų vietą, kur tai galima padaryti. Bet visus kreipimųsis savivaldybė ignoravo.
Be to, visur sakoma, kad lenta buvo nukabinta, kad dar laukiama kažkokių sprendimų neva, išvadų. Bet tai netiesa, nes darbuotojai atvykę lentą sudaužė, tad jos atgal niekas tikrai nepakabins. Jau nekalbu apie tai, kad tie darbuotojai tarpusavyje kalbėjo rusų kalba. Kažkas jiems tą nurodymą davė. Kur mes nueisime, kai kažkokie valdžios ponai sau prisiskiria teises, kurių neturi ir net pasvajoti apie jas neturėtų.
Turime daugybę, kaip valdžia pasakytų, prieštaringai vertinamų paminklų, kurių kažkodėl niekas nedaužo ir neardo.
- Štai Naujoje Vilnioje paminklo Lenkijos kariuomenės įgulai niekas neardo. Kaip tai vertinti?
- Tai yra politiniai sprendimai, todėl veiksmai skirtingi, taikomi dvejopi standartai. Miesto valdžia tikisi, kad taip renkasi karmos taškus prieš rinkimus iš lenkiškų šaknų turinčių rinkėjų. Įsivaizduokite, kas būtų, jeigu būtų tas paminklas išmontuotas. Tarptautinį skandalą dar galima būtų iš to padaryti.
Tai rodo, kad mūsų valdžia palaiko ką tik nori, bet tik ne mūsų Lietuvėlę. Tarnauja kam tik nori, tik ne mūsų šaliai. Kiek žinau, buvo kreipimasis dėl paminklo Lenkijos kariuomenės įgulai ir buvo gautas atsakymas, kad savivaldybė negali tuo užsiimti, nes neturi tvarkos aprašo, kaip tą padaryti. O dėl K.Škirpos buvo sureaguota tuojau pat.
Norėčiau užduoti klausimą mūsų garbingiems ponams, kurių nurodymais čia viskas vyksta - kai Vėliavos dieną vyksta iškilmės, keliama Trispalvė ir visi noriai fotografuojasi, ar politikai suvokia, kad taip pagerbia K.Škirpą? Nes Lietuvos Trispalvę pirmasis iškelti išdrįso jis. Būtent šį K.Škirpos žygdarbį ir pagerbiame visi kasmet sausio 1 d. per Vėliavos dieną. Kaip tuomet? Tą dieną žmogus būna gerbiamas, o jau kitą dieną tampa prieštaringai vertinamu? Gal jau ir šitą šventę anuliuos, matant koks yra noras perrašinėti istoriją.
- Pamatę, kad lentą darbuotojai nuiminėja, jos ginti stojo jauni vaikinai, kuriuos vėliau policija grubiai sulaikė. Ar po tokios patirties jaunimo atstovai norės dalyvauti piketuose, panašiose akcijose?
- Siekiama išgąsdinti jaunimą. Pradžia jau padaryta - kai V.Kudirkos skulptūra apvelkama kažkokiu džemperiu, Jono Basanavičiaus skulptūros barzda nudaroma vaivorykštės spalvomis. Tai neskatina būti pilietišku ir rodo jaunimui, kad tai nėra kažkas švento, verta pagarbos. Tai yra pasityčiojimas.
O po tokių incidentų, kaip prie K.Škirpos atminimo lentos, manau, kad jaunimas bijos dar kartą taip pasielgti ir praeis pro šalį. Nėra ko stebėtis, juk vienas buvo sulaikytas prispaudžiant kaklą koja prie žemės. Kokio pavojingumo nusikaltėlius reikia sulaikyti tokiais metodais? Tragedija.
Atsimename, kaip buvo tramdomi Kalantos palaikytojai, matome tai ir dabar. Ir tam, manau, buvo duotas nurodymas. Abejoju, kad policininkai tiek patologiškai agresyvūs, kad savo iniciatyva būtų taip puolę jaunuolius.
Dabar jaunimui skiepijamas sacharinis pilietiškumas, kuris neįpareigoja. Palaikai Ukrainą - užtenka užsidėti vėliavėlę ant nuotraukos, gliaudant saulėgrąžas nuo sofos.
- Nepaisant to, dalis pilietiškų žmonių ateina, neišsigando...
- Aš ir pati, kiek galėsiu, ateisiu, uždegsiu žvakelę. Ateina ir jaunimo. Mums sakė, kad tai gali būti laikoma šiukšlinimu, nes priešais yra Ekonomikos ir inovacijų ministerija, kuri pati „papuošta“ vaivorykštinėmis vėliavomis. Neteko girdėti, kad jos būtų kur nors pripažintos oficialiomis vėliavomis.
Kaip tokios gali kabėti prie valstybinės institucijos pastato, nežinau. Bet ten yra kameros, filmuojami visi, kas ateina. Aš irgi ateisiu ir jeigu mano atminimo žvakelė bus palaikyta šiukšlinimu, sumokėsiu tą baudą.
Liūdna, bet tuo pačiu džiugu, nes viltį teikia žmonės, kurie daro tokias iniciatyvas. Labai džiaugiausi, pamačiusi, kad lenta K.Škirpai buvo pakabinta. Ir jeigu vėl bus gaminama lenta, aš tikrai palaikysiu ir prisidėsiu, kiek galėsiu. Kol tokių žmonių yra, tol mūsų istorinės atminties nepavyks ištrinti. Negalime visiškai pasiduoti tam pilietiškos visuomenės dusinimui.
Rašyti komentarą