Papasakojo apie skandalingus tarnybos pirkimus: labai brangiai pirkome tai, ko nereikia

Trečiadienį Seimo Antikorupcijos komisija nagrinėjo praėjusią savaitę garsiai nuskambėjusią istoriją, kai praeityje klausimų dėl viešųjų pirkimų sulaukęs specialistas įsidarbino Vyriausybės kanceliarijoje. Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atstovas posėdyje atskleidė, kad dėl šios istorijos du kartus buvo priimtas sprendimas nepradėti ikiteisminio tyrimo, nes neįžvelgta galimo nusikaltimo baudžiamosios teisės prasme.

Į posėdį buvo kviečiami ir Vyriausybės kanceliarijos atstovai, tačiau jie dalyvauti atsisakė. Maža to, Antikorupcijos komisija sulaukė kanclerio pasirašyto rašto, kuriame išreikšta nuomonė, kad Seimo nariai šiuo atveju „veikia išimtinai politiniais interesais“.

Nenaudingas sutartis nutraukė 

Praėjusią savaitę „Delfi“ rašė, kad Vyriausybės kanceliarijoje įsidarbino Simonas Chadauskas. 2022-aisiais, jam vadovaujant vienam iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) skyrių, buvo sudarytos 4 beveik 3 mln. eurų vertės sutartys sutartys su įmone „InnoForce“. 

Dvi iš jų, kaip visiškai nenaudingas, VMVT vėliau nutraukė, teismai patvirtino, kad tai padaryta teisėtai. Vienam Vyriausybės departamentų praėjusią kadenciją vadovavęs Eimantas Norkūnas viešai skelbė, kad būtent S. Chadauskas rūpinosi, kad „InnoForce“ pateikiamos sąskaitos, sukėlusios naujos tarnybos vadovės įtarimų, būtų apmokamos.

Todėl E. Norkūnas be galo stebėjosi, kaip S. Chadauskas buvo įdarbintas Vyriausybės kanceliarijoje, kur dabar dirba Informacinių technologijų valdysenos grupę vyriausiuoju patarėju.

„Žmogus, atsakingas už milijonų iššvaistymą IT projektuose ir palankių sutarčių su „InnoForce“ pasirašymą, dabar ateina kuruoti šalies IT ūkio strategijos ir IT biudžeto“, – rašė jis.

Šią situaciją ėmė aiškintis ir parlamentinė Antikorupcijos komisija.

Po viešųjų pirkimų pakeitė darbuotojus

Trečiadienį posėdyje dalyvavęs VMVT vyriausiasis patarėjas Raimondas Kajėnas Seimo nariams pasakojo, kad tarnyboje kilus įtarimų dėl viešųjų pirkimų, sprendimai nutraukti sutartis buvo priimti po to, kai sutartis pasižiūrėjo ekspertai.

„Kas liečia viešuosius pirkimus, tai gal sutapimas, bet atėjus S. Chadauskui, kuris buvo atsakingas už IT vystymo strategiją ir koncepciją, prasidėjo šitie pirkimai ir daugumoje pirkimų iniciatorius buvo S. Chadauskas“, – pasakojo jis.

Anot tarnybos atstovo, po vidinių tyrimų buvo nuspręsta, kad didžiausia problema vykdant tokius pirkimus yra personalo kompetencija.

Pasak R. Kajėno, pirkimai buvo vykdomi chaotiškai, pasitaikė net tokių situacijų, kai verslas rengė technines specifikacijas, kurias pačių įmonių produktai ir turi atitikti.

Po vidinio patikrinimo, pasak jo, buvo pakeisti tarnybos viešųjų pirkimų skyriaus nariai, tvarka, įvestas vidaus kontrolės mechanizmas.

Jo teigimu, buvo pakeisti ir IT sistemų skyriaus darbuotojai.

„Kas dėl S. Chadausko atsakomybės, tai praėjome visus procesus: kreipėmės į Generalinę prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, į STT“, – nurodė jis.

Tačiau kreipimaisi į teisėsaugą ikiteisminiais tyrimais nevirto.

R. Kajėnas pabrėžė, kad VMVT nėra žvalgybinė institucija ir neturi galimybių nustatyti darbuotojų ryšius su bendrovių atstovais.

„Tai galime kalbėti prielaidomis. Matome, kad pirkome ko nereikia, labai brangiai, dėl to ištaisėme tas klaidas, pasitvirtinome IT sistemų vystymo strategiją, judame, manau, teisinga linkme“, – kalbėjo jis.

STT: atsisakėme pradėti tyrimą

Trečiadienį į posėdį kviestas Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriaus pavaduotojas Egidijus Radzevičius paskelbė, kad dėl VMVT vykdytų IT pirkimų tarnyba buvo priėmusi du nutarimus atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, paskutinis sprendimas priimtas šių metų vasarį.

„Kas yra svarbu, STT vertino situaciją išimtinai baudžiamosios teisės požiūriu ir išimtinai dėl nusikalstamų veikų požymių buvimo arba nebuvimo, atsižvelgiant ir į teismų praktiką“, – pabrėžė jis.

Jis pabrėžė, kad STT nesiaiškino, ar tos sutartys buvo ekonomiškai naudingos VMVT, ar ne.

STT atstovas sutiko, kad viešieji pirkimai IT srityje savaime yra rizikingesni.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) patarėja Julija Kairienė posėdyje sakė, kad apie S. Chadauską ir įmonę „InnoForce“ tarnyba jokios informacijos neturi.

„Žinokit būtent tokios problemos kol kas kaip rizikos tikrai nebuvo patekusios, kažką tikrai nepakomentuosiu“, - paklausta, ar tarnyba įžvelgia sisteminių bėdų šiuo klausimu, kalbėjo J. Kairienė.

„Dėkui, džiaugiamės už jus iš tikrųjų, kad taip nematote“, – replikavo Antikorupcijos komisijos pirmininkas, konservatorius Arvydas Anušauskas.

Vyriausybės kanceliarija dalyvauti atsisakė

Į Trečiadienį vykstantį komisijos posėdį buvo kviečiami Vyriausybės kanceliarijos atstovai, tačiau vietoje jų komisija sulaukė Vyriausybės kanclerio Laimono Rudžio pasirašyto rašto, kuriame informuojama, kad tuo pačiu metu suplanuotas Vyriausybės posėdis ir pasitarimas, todėl kanceliarijos vadovybė šiame komisijos posėdyje dalyvauti negalės.

„Norėtume pirmiausia pažymėti, kad prašymas inicijuoti tyrimą paremtas informacija, paskelbta socialiniame tinkle. Ši informacija nepagrįsta jokiais objektyviais faktais ar kompetentingų institucijų sprendimais, todėl iš esmės vertintina kaip pažeidžianti Konstitucijoje įtvirtintą nekaltumo prezumpcijos principą“, – teigiama rašte.

Jame taip pat pabrėžiama, kad sprendimą dėl Vyriausybės kanceliarijos Informacinių technologijų valdysenos grupės vyriausiojo patarėjo S. Chadausko paskyrimo į pareigas priėmė Vyriausybės kancleris.

Akcentuojama, kad šie klausimai priskirti kancleriui, todėl premjeras Gintautas Paluckas priimant šiuos sprendimus jokia forma nedalyvauja.

Rašte pabrėžiama, kad S. Chadausko pareigybė nėra politinio pasitikėjimo, į kurią asmenys priimami politikų pasirinkimu.

„Priimant sprendimą dėl nurodyto darbuotojo įdarbinimo, Vyriausybės kanceliarijai buvo žinoma jo profesinė patirtis ir kompetencija. Mūsų žiniomis, Vyriausybės kanceliarijos darbuotojas nėra pripažintas piktnaudžiavęs pareigomis ar viršijęs įgaliojimus arba kitaip pažeidęs teisės aktus, sukeldamas žalą valstybės interesams. 

Kartu atsakingai galime patikinti, kad mums taip pat nežinomos darbuotojo sąsajos su konkrečia informacinių technologijų bendrove, nurodyta minėtame kreipimesi“, – rašo Vyriausybės kancleris.

„Seimo nariai prisidengia parlamentinės kontrolės forma“

Rašte atsisakoma pateikti informaciją apie partinę narystę, nes tai, anot L. Rudžio, asmens duomenys.

L. Rudys taip pat pateikė ir savo nuomonę apie Antikorupcijos narių norą aiškintis šią istoriją. Pradėti tyrimą komisijos prašė konservatorių atstovai.

„Apibendrindami norėtume pažymėti, kad, mūsų nuomone, Seimo nariai, prisidengdami parlamentinės kontrolės forma, savo veiksmais iš tiesų siekia ne įgyvendinti konstitucines teises, tačiau veikia išimtinai politiniais interesais, ignoruodami visuotinius pagarbos žmogaus teisėms ir kitus konstitucinius principus“, – rašo Vyriausybės kancleris.

„Kartu tikimės, kad pateikti paaiškinimai padės komisijai priimti pagrįstą sprendimą, remiantis ne viešai paskelbta subjektyvia nuomone, o visapusiškai įvertinus objektyvią informaciją“, – rašoma rašte.

Beje, Antikorupcijos komisijos posėdyje nepasirodė ir Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) atstovai.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.