Parlamentas nedraus rusams ir baltarusiams balsuoti savivaldos rinkimuose Lietuvoje

Už draudimą balsavo 28 Seimo nariai, tiek pat buvo prieš 28, 14 susilaikė.

Pasak vienos iš iniciatyvos autorių, konservatorės Dalios Asanavičiūtės-Gružauskienės, siūlymas gimė dėl Rusijos 2022 metais pradėto karo Ukrainoje.

„Matome, kad Rusija kovoja ne tik konvencinį karą Ukrainoje, bet ir aktyviai kišasi į rinkimus, tą matėme praėjusiuose kelių valstybių rinkimuose. 

Valstybės saugumo departamento paskelbtame 2025 metų grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime ne kartą pabrėžiama, jog mums priešiškos valstybės, deja, aktyviai naudoja savo diasporą, kišantis į mūsų valstybės demokratinius procesus“, – teigė ji.

Seimo narės duomenimis, 2023 metais vykstant savivaldos rinkimams Lietuvoje nuolatinio gyventojo statusą turėjo 21 tūkst. 650 užsieniečių. 

Iš jų Europos Sąjungos valstybių piliečių buvo 2476 asmenys, ne ES valstybių – beveik 17 tūkst. asmenų. Daugumą pastarųjų sudarė Rusijos piliečiai, jų skaičius siekė per 8,8 tūkst., Baltarusijos – daugiau kaip 3 tūkst. asmenų.

Šių metų sausio mėnesio duomenimis, nuolatinio gyventojo statusą Lietuvoje turėjo 24 tūkst. 545 užsieniečiai, ne ES valstybių piliečiai sudarė beveik 19 tūkst. piliečių. Rusijos piliečių sumažėjo iki 8398, Baltarusijos padaugėjo iki 4 tūkstančių.

Pasak D. Asanavičiūtės-Gružauskienės, prieš trejus metus galimybe balsuoti pasinaudojo mažiau nei 4300 užsieniečių.

Jos teigimu, nacionalinis saugumas turėtų būti prioritetas prieš teisių atėmimą.

„Lietuvoje viešėję Rusijos opozicijos atstovai aiškiai pasakė, kad supranta mūsų valstybės norą ir sprendimą tokiu būdu apriboti tam tikrų valstybių piliečių dalyvavimą tam tikruose demokratiniuose procesuose“, – atkreipė dėmesį konservatorė.

„Valstietis“ Valius Ąžuolas stebėjosi, kad buvusi dešiniųjų ir liberalų valdžia praėjusią kadenciją kvietė į Lietuvą atvažiuoti dirbti aukštos kvalifikacijos baltarusius, o dabar siūlo riboti jų teises.

Konservatoriai siūlė keisti Konstituciją ir Rinkimų kodeksą. Projektu norėta nustatyti, kad nuolatiniu savivaldybės gyventoju, turinčiu teisę rinkti savivaldybės tarybos narius ir merą, būtų laikomas Lietuvos pilietis ar kitas asmuo, esantis Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietis, turintis teisę nuolat gyventi Lietuvoje.

Šie asmenys būtų galėję ir kandidatuoti į merus bei savivaldybių tarybų narius.

Dabar įstatymai per savivaldos rinkimus leidžia balsuoti ir būti išrinktiems visiems nuolatiniams konkrečios savivaldybės gyventojams.

Nuolatiniais gyventojais laikomi ir užsieniečiai, turintys leidimą nuolat gyventi Lietuvoje ir registruoti toje savivaldybėje.