Parlamentas – už Klaipėdos jūrų uosto pertvarką

Po priėmimo Susisiekimo ministerijos projektą palaikė 76 parlamentarai.

Nauja tvarka siekiama užtikrinti, kad uosto žemė ir infrastruktūra būtų naudojamos pagal paskirtį.

Keičiamas uosto infrastruktūros mokesčio ir žemės nuomos teisinio reguliavimo modelis – strateginiai principai bus sprendžiami Vyriausybės lygmeniu, o techniniai klausimai deleguojami Susisiekimo ministerijai.

Kaip anksčiau yra teigusi susisiekimo viceministrė Dovilė Sujetaitė, pokyčiai padės užtikrinti vienpakopį uosto valdymą, kuris yra paprastesnis nei dabartinis, leistų efektyviau organizuoti sprendimų priėmimą ir atitiktų Akcinių bendrovių įstatymą.

Taip pat numatoma sustiprinti ir investicinę aplinką, griežtinti nacionalinio saugumo saugiklius – numatyta, kad uostas išliks atviras vidaus ir tarptautinei laivybai, tačiau tik tuo atveju, jei tai neprieštarauja valstybės saugumo interesams.

Esant grėsmėms ar pasikeitus geopolitinei situacijai, laivyba uoste bus ribojama arba stabdoma.

Tuo metu siekiant efektyvesnio reagavimo į taršos incidentus uoste, pakeistas aplinkosauginės atsakomybės paskirstymas – uosto žemės naudotojai dabar yra atsakingi už dugno tvarkymą 30 metrų pločio akvatorijos juostoje prie krantinių.

ELTA primena, kad Klaipėdos uostas ketina 100 hektarų – iki 657 hektarų – išplėsti savo pietinę dalį. Kaip sakė uosto generalinis direktorius Algis Latakas, projektui pilnai išvystyti reikės maždaug 1,4 mlrd. eurų viešų ir privačių investicijų.

Plėtrą pabaigti planuojama iki 2028 m. pabaigos.