Partijos baudas ir toliau mokės mūsų pinigais

„Kviesčiau nusikelti į tuos metus, kuomet iš esmės jau beveik prieš keletą dešimtmečių buvo įvestos dotacijos. Jeigu pasižiūrėtume to meto aiškinamuosius raštus, tai dotacijų paskirtis buvo labai aiškiai apibrėžiama, kad tai yra valstybės skiriamos lėšos politinei partijai, jos teisėtiems tikslams realizuoti - tiek rinkimų organizavimui, tiek bendravimui su rinkėjais, tiek geresnės savo politinės žinios skleidimui. Tačiau visi tikslai, kurie ten buvo nurodyti, buvo įvardinti kaip teisėti partijos veiklos tikslai.

Kitas dalykas - dotacija, be abejo, atsirado kaip fenomenas ir tam, kad kompensuotų tuo metu patirtus praradimus, nes buvo uždrausta juridiniams asmenims finansuoti politines partijas", - kolegoms Seime dėstė pataisų autorė parlamentarė Agnė Širinskienė.

Anot jos, politinės korupcijos byla parodė kelis dalykus.

„Visų pirma, kad politinės partijos, kuomet yra skiriamos baudos, yra linkusios baudas, gautas už neteisėtą veikimą, sumokėti tomis lėšomis, kurios skirtos teisėtai partijų veiklai finansuoti. Aš jau nekalbu apie tai, kad susiklosto nesusipratimas tarp dotacijos tikslų ir dotacijos panaudojimo. Be abejo, mokesčių mokėtojų pinigų (o dotacija ir yra būtent mokesčių mokėtojų pinigai), panaudojimas nuvilia ir pačius mokėtojus.

Ir išties bendraujant su žmonėmis tuo laikotarpiu, kada šis klausimas buvo išskirtinai aktualus, teko išklausyti ne vieną priekaištą, kodėl Seimas nieko nedaro, kodėl neteisėtas politikų veikimas, kuris yra įvertinamas teismuose ir pripažįstamas tokiu, juridinių asmenų veikimas, politinių partijų veikimas, yra finansuojamas būtent jų lėšomis, nes jie tas lėšas sumoka tikrai dirbdami kartais ir ganėtinai sunkų darbą", - pridūrė A.Širinskienė.

Ji siūlo, kad dotacija negalėtų būti panaudojama apmokant politinių partijų baudas, kurias jos gauna už padarytas nusikalstamas veikas - jos galėtų būti apmokamos tik iš lėšų, kurias partija surenka kaip nario mokestį, ar yra susitaupiusi lėšų, kurios yra gaunamos gaunant gyventojų pajamų mokesčio dalį, bet tuo atveju bent jau žmonės būtų tikslingai tai politinei partijai skyrę lėšas.

„Matyt, jeigu gyventojai pajamų mokesčio dalį skiria teismo metu, sąmoningai supranta, kur galėtų būti tos lėšos panaudotos", - konstatavo A.Širinskienė.

Už jos projektą balsavo 33, prieš - 25, susilaikė 22 Seimo nariai. Labiausiai į akis krito konservatorių, nors jie politinės korupcijos byloje ir nefigūravo, balsavimas: du buvo už, 21 prieš, 15 susilaikė.

Tiesa, „Vakaro žinių" kalbintas vienas iš dviejų A.Širinskienę palaikiusių konservatorių Edmundas Pupinis (kitas buvo Antanas Matulas) dievagojosi, kad netyčia paspaudė ne tą mygtuką. Tačiau vėliau net į protokolą neprašė įrašyti, kad norėjo balsuoti ne taip, nes projektas vis tiek buvo atmestas.

Prieš projektą balsavęs konservatorius Kęstutis Masiulis visų pirma išsidavė, kad nepatiko projekto autorė - esą A.Širinskienė nepritapo prie jokios partijos.

„Iš visų išmesta, todėl dabar pasidarė labai „tyra". O jei priklausytų partijai, suprastų, kad partijos turi lėšų ir iš dotacijų, ir iš žmonių bei partijos narių suaukotų lėšų. Kaip atskirsi, kurios lėšos yra kurios?" - retoriškai klausė K.Masiulis.

O štai A.Širinskienės pasiūlymą palaikiusi „valstietė" Ligita Girskienė sako, kad net iš moralinės pusės yra absurdiška leisti partijoms susimokėti už nusikaltimus mokesčių mokėtojų pinigais.

„Tai - apiplėšinėjimas rinkėjų ir dotacijų sumenkinimas. Tikrai absurdas, jog neįmanoma atskirti, kurie pinigai yra dotacijos, kurie - kiti pinigai. Jei kažkas ideologiškai remia partijas, tegul iš tų pinigų ir būna sumokamos baudos. Arba iš narystės mokesčio, nes atsakomybė turi būti kolektyvinė. Bet bausti mokesčių mokėtojus už partijos nusikaltimus yra visiškai nelogiška", - reziumavo L.Girskienė.