Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino pakeitimus, susijusius su Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros įstatymo įgyvendinimu.
Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pareigūnams suteikti platesni įgaliojimai vykdyti efektyvesnei aplinkos apsaugos valstybinei priežiūrai.
„Šie pakeitimai įtvirtina mūsų pasirinkimą stiprinti prevenciją pereinant nuo kontrolės prie priežiūros modelio, o taip pat sudarys prielaidas veiksmingesnei aplinkos apsaugai suteikiant didesnius įgaliojimus pareigūnams bei užtikrinant jų socialines garantijas“, – teigia laikinai AAD direktorės funkcijas atliekanti Eglė Paužuolienė.
AAD teigimu, atnaujintas teisinis reguliavimas žymi aiškų pokytį – pereinama nuo kontrolės prie priežiūros modelio, kuriame daugiau dėmesio skiriama pažeidimų prevencijai, konsultavimui, rizikų valdymui.
Siekiant veiksmingesnės aplinkos ir gamtos išteklių apsaugos, aplinkos apsaugos valstybinės priežiūra bus vykdoma atsižvelgiant į prioritetus ir aplinkai kylančias rizikas.
Įstatyme įtvirtinama reido sąvoka – tai aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnų be išankstinio įspėjimo atliekama teritorijos apžiūra, kurios metu renkama informacija apie vykdomą veiklą ir galimus pažeidimus.
Nuo 2026 m. nebelieka anksčiau taikytų trumpalaikių akcijų – priežiūra bus vykdoma nuosekliai ir sistemiškai.
Numatyta, kad dalį vidinių tvarkų tvirtins pats AAD, taip užtikrinant operatyvesnį ir lankstesnį priežiūros organizavimą.
Nuo 2026 m. sausio 12 d. įsigaliosiančioje įstatymo redakcijoje vienas iš pakeitimų – greitesnis privalomųjų nurodymų įvykdymo užtikrinimo procesas.
Be to, įsigalios LR administracinių nusižengimų kodekso įstatymo pataisos, kuriomis griežtinama atsakomybė už privalomųjų nurodymų neįvykdymą.
Nustatyta, kad neįvykdyti privalomieji nurodymai bus perduodami vykdyti antstoliams.
Numatyti du papildomi atvejai, kai gali būti stabdoma ūkinė veikla: jei nesilaikoma pareigos turėti prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentus;jei ūkinė veikla vykdoma neatlikus poveikio aplinkai vertinimo procedūrų, kai jos yra privalomos.
Aplinkosaugininkai, aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų prevencijai užtikrinti, pažeidimų atskleidimui ir tyrimui galės be išankstinio įspėjimo atlikti teritorijų (išskyrus karines teritorijas) ir jose esančių objektų, statinių, įrenginių, patalpų (išskyrus gyvenamąsias), transporto priemonių bei kitų objektų apžiūrą.
Vykdantiems priežiūrą pareigūnams suteikti įgaliojimai stebėjimus atlikti iš sausumos, vandens ir oro, naudojantis vaizdo stebėjimo ir fiksavimo priemonėmis, laikantis asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
Įstatyme numatyti specialieji reikalavimai patekimui į aptvertas teritorijas (ne į visas privačias teritorijas, kaip šiuo metu galiojančiame įstatyme), numatyta galimybė patekimo į teritorijas metu šalinti fizines kliūtis (pvz., nuimti spynas), taip pat nereikės liudininkų patenkant į teritorijas be savininko, valdytojo sutikimo ar žinios, nes visi veiksmai bus fiksuojami vaizdo įrašymo priemonėmis).
Pareigūnai atlikdami atliekų tvarkymo kontrolinius pirkimus galės naudoti atliekų vietos nustatymo įrangą, o gyvosios gamtos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo priežiūrai – valstybinių gamtos išteklių vietos nustatymo įrangą.
Taip pat numatomos naujos aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnų socialinės garantijos, įskaitant teisinę pagalbą, profesinės rizikos draudimą ir apsaugą grėsmės pareigūnams ar jų šeimos nariams atvejais.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą