Šie metai buvo kupini reikalingų, greitų sprendimų. Šiandien galime įvertinti, kieno pasirinkti krizių valdymo būdai buvo optimaliausi.
Žmonių pajamų didinimas nuo pat kadencijos pradžios buvo Vyriausybės strateginis pasirinkimas.
Apsisprendimas investuoti į žmonių pajamų didinimą, o ne žaisti atskiromis mokestinėmis lengvatomis, pasireiškia augančia perkamąja galia ir aukštu vartotojų pasitikėjimo rodikliu.
Nepaisant aukštų energijos kainų paveiktos infliacijos, šiemet žmonių perkamoji galia viršys prieškarinį lygį.
Nepriklausomų ekonomikos ekspertų paklausėme kelių svarbių klausimų apie Lietuvos ūkio vakardieną, šiandieną ir rytojų:
- Lietuvos ekonomika šių metų pirmąjį pusmetį buvo antra sparčiausiai augusi ekonomika Europos Sąjungoje. O nuo 2020 m. mūsų šalies ūkis paaugo beveik 10%. Kas tai lėmė?
- Kokią prognozuojate Lietuvos ekonomikos ir gyvenimo lygio šalyje dinamiką netolimoje ateityje?
Susipažinkite su jų atsakymais ir kita svarbia faktine informacija grafikuose.
Lietuvos bankas
Mūsų šalies sėkmę lemia užsienio ir Lietuvos valstybės investicijos, pramonės ir paslaugų eksporto augimas, Europos Sąjungos parama, vidaus vartojimo augimas.
Numatoma, kad vidutinis darbo užmokestis, 2023 m. išaugęs 12,6 proc., 2024 m. padidės 9,8, 2025 m. numatomas 8,5, o 2026 m. prognozuojamas apie 8 proc.
Nepaisant prognozuojamo kiek lėtesnio darbo užmokesčio augimo, jis ir toliau bus spartesnis nei 2010–2020 m., kai jis per metus pakildavo vidutiniškai po 5,5 proc.
Sparčiai didėjant privačiajam vartojimui ir laipsniškai atsigaunant lietuviškų prekių bei paslaugų paklausai eksporto rinkose, prognozuojama, kad Lietuvos ekonomika 2024 m. augs daugiau nei 2 proc., o kitąmet plėtra įsibėgės ir viršys 3 proc.
Kitąmet ekonomiką skatins didėsianti užsienio paklausa ir augsiančios Europos Sąjungos (ES) paramos lėšos, naudojamos investicijoms.
Šio augimo naudą pajus ir gyventojai – jų realiosios pajamos didės, o vartojimas augs ir toliau.
Lietuvos bankas prognozuoja, kad šiemet šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) šiais metais padidės 2,2 proc. – 0,3 proc. punkto daugiau, nei prognozuota birželio mėn. 2025 ir 2026 m. BVP prognozė nekeičiama – ekonomika turėtų augti atitinkamai 3,1 ir 3,3 proc.
Lietuvoje bendrą ekonomikos augimą šiuo metu labiausiai didina paslaugų sektorius – jame išsiskiria jau netrumpą laiką daug daugiau nei visas ūkis kylantis informacijos ir ryšių sektorius.
Gana reikšmingai prie bendros ekonominės plėtros prisideda ir profesinės, mokslinės, administracinės bei aptarnavimo paslaugos.
Ūkinį aktyvumą didina ir apdirbamoji gamyba, kuri 2023 m. buvo gerokai susitraukusi.
Visose stambesnėse apdirbamosios gamybos šakose šiuo metu padėtis pagerėjusi arba bent iš esmės nebeblogėja, palyginti su situacija, vyravusia prieš metus.
Lietuvos ekonomikos augimui svarbų poveikį daro privatusis vartojimas. Namų ūkių vartojimas sparčiai kyla jau maždaug metus ir jau yra priartėjęs prie aukščiausio lygio, stebėto prieš energijos kainų sukrėtimo sukeltą infliacijos šuolį.
Tolesnį jo augimą palaikys palanki padėtis darbo rinkoje, sumažėjusi infliacija ir gyventojų optimizmas.
SEB bank, Tadas Povilauskas, Ekonomistas
Lietuvos ekonomika nuo 2020 metų labai stebino savo atsparumu tokiems patirties išbandymams kaip pandemija, karas Ukrainoje, energetikos kainų šuolis ar padidėjusios palūkanų normos.
Manau, kad tokio atsparumo priežastys buvo mažesnis negu daugelyje kitų šalių verslo ir gyventojų užsiskolinimas, diversifikuota eksporto struktūra, reaguojanti į iššūkius valdžios politika ir greita bei prisitaikanti verslo reakcija į atsirandančias galimybes.
Šiemet labiausiai Lietuvos ekonomikos augimą lėmė augęs namų ūkių vartojimas. Kadangi gyventojų pajamos augo gerokai sparčiau negu didėjo vartojimo prekių ir paslaugų kainos, tokie pokyčiai sudarė galimybes gyventojams daugiau vartoti.
Namų ūkių vartojimo atsigavimas nenustebino, tačiau siurprizą pateikė pramonė, kuri po praėjusių metų nuosmukio šiemet jau augo ir darė teigiamą įtaką visai ekonomikai.
Tai dar kartą parodo, kad mūsų pramonės įmonės išlieka konkurencingos eksporto rinkose.
Galiausiai vis dar teigiamą įtaką darė vis dar augusi inžinerinės statybų darbų apimtis dėl didėjusių investicijų į kelius, tiltus, geležinkelius ir energetiką.
Galiausiai ir valdžios politika šiais metais skatino ekonomiką.
Manome, kad ekonominė padėtis pagrindinėse mūsų verslų eksporto rinkose turėtų dar pagerėti artimiausiais ketvirčiais, o paspirtį turėtų suteikti ir mažėjančios palūkanų normos.
Tačiau suprantame, kad lieka istoriškai didelė tikimybė nepalankių geopolitinių įvykių, kurie gali sujaukti stipresnio pagrindinių eksporto rinkų atsigavimo scenarijų.
Lietuvoje artimiausiu laikotarpiu turėtume matyti toliau augantį namų ūkių vartojimą, ir nors vidutinis darbo užmokestis augs lėčiau negu ankstesniais metais, jo pokytis liks didesnis negu prognozuojama infliacija.
Tai reiškia, kad dirbančiųjų perkamoji galia kitąmet dar turėtų didėti. Gyventojų, gaunančių pajamas iš valstybės (pvz. pensininkai), pajamų perkamoji galia taip pat turėtų didėti, o kiek tiksliai, žinosime, kai bus patvirtinti valstybės ir „Sodros“ biudžetai.
Mažėjančios bankinių palūkanų normos irgi reiškia, kad gyventojams finansinių galimybių daugiau išleisti prekėms ar paslaugoms bus daugiau.
Taip pat matome, kad per artimiausius dvejus metus į ekonomiką bus įlieta daug ES pinigų ir tai neišvengiamai darys teigiamą įtaką investicijoms ir statybų sektoriui.
Tikėtina, kad jei palūkanų normos dar sumažės ir padėtis eksporto rinkose nepablogės, eksportuojančios įmonės taip pat turėtų atgaivinti investicijas.
Galiausiai po būsto rinkos aktyvumo nuosmukio per pastaruosius dvejus metus galime tikėtis, kad dėl mažėjančių palūkanų normų ir atsigaunančio būsto įperkamumo būsto rinkoje aktyvumas didės ir kitąmet padėtis būsto statybų rinkoje jau bus geresnė, kas irgi prisidės prie ekonomikos augimo.
Valstybės kontrolė, Jurga Rukšėnaitė, Biudžeto stebėsenos departamento vadovė
Kalbant apie Lietuvos ekonomikos augimą nuo 2020 m., reikia pasakyti, kad mūsų šalis sugebėjo per trumpą laiką atsitiesti po pandemijos suvaržymų, tarp kitų Europos Sąjungos (ES) šalių išsiskyrė sparčia investicijų plėtra, pramonės produkcijos ir eksporto augimu.
Sutrūkinėjus tiekimo grandinėms, Lietuvos eksporto struktūra buvo palanki išaugusiai prekių paklausai iš užsienio.
Augo daugelis pramonės šakų (pvz., chemijos, baldų, medienos ir metalo gaminių) gamyba. Infliacijos šuolis Lietuvoje buvo vienas didžiausių ES, tačiau šalies pramonė parodė atsparumą.
Lietuvos ekonomika nėra taip stipriai priklausoma, kaip pietinės ES šalys, nuo turizmo sektoriaus, todėl nebuvo taip reikšmingai paveikta kritus turistų srautams.
Išaugęs migracijos ir pabėgėlių iš Ukrainos skaičius davė teigiamą impulsą darbo rinkai.
Lietuvoje šių metų pirmą pusmetį buvo stebimas pramonės, prekybos atsigavimas, toliau auga statybos sektorius.
Prie ekonomikos plėtros prisideda ir infliacijos mažėjimas. Šiuo metu namų ūkių vartojimo išlaidos auga sparčiau nei Europos Sąjungos vidurkis, nes toliau išlieka stipri darbo rinka.
Šių metų antrą pusmetį tikėtinas statybos apimčių didėjimas. Tačiau, atsižvelgiant į pramonės įmonių nuotaikas, kiek tikėtinas nuosaikesnis šio sektoriaus produkcijos augimas nei stebėta pirmą pusmetį.
Ekonomikos plėtrą 2024 m. labiausiai skatins privatusis vartojimas, kurį teigiamai veiks didėjanti gyventojų perkamoji galia.
Atsigaunant Lietuvos pagrindinių eksporto rinkoms, 2025 m. numatomas spartesnis realiojo BVP augimas, kurį skatins realusis eksportas.
Darbo rinka ir toliau išlieka stabili. Darbo užmokestis, nors ir mažesniu tempu nei 2023 m., turėtų augti tiek šiemet, tiek ir kitais metais.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą