Pasodintas Švyturių metus atminsiantis miškelis

Gausiai susirinkusius miškasodžio dalyvius sveikino aplinkos ministras Simonas Gentvilas, Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis, Valstybinių miškų urėdijos generalinius direktorius Valdas Kaubrė, Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidentas Raimundas Daubaras.

Kaip teisingai sodinti pušelių sodmenis, kad šie kuo geriau prigytų, talkininkams pasakojo Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio darbuotojai: „Svarbiausia, kad ne šaknimis į viršų ir ne per giliai.“

Kretingos regioninio padalinio miškininkai pasirūpino gražios tradicijos tęstinumu. Tęsiant Kuršių nerijos miškus sodinusių vokiečių miškininkų papročius, sodinamo miško kampuose buvo pasodintos juodosios pušys. Anuomet šios pušys buvo sodinamos plotų kampuose kaip natūralūs ženklai – riboženkliai. Tad ir šventinio miškasodžio metu pasodintos juodosios pušys kaip švyturiai rodys naujojo miškelio ribas ir plotą. Kiekviena kampe pasodinta pušis simbolizuoja Neringos savivaldą, bendruomenę, kultūrą ir miškus (gamtą).

Apsodinti kiek daugiau nei tris hektarus Kuršių nerijos ploto prireikė vos kelių valandų.

***

Vyko išvažiuojamasis Tarybos narių posėdis Seime

Praėjusią savaitę Neringos savivaldybės taryba dalyvavo išvažiuojamajame posėdyje Lietuvos Respublikos Seime, kur kurortui aktualias problemas pristatė Neringos bičiulių parlamentinės grupės nariams.

Istorinis įvykis, kad į Seimą atvyko kone visa Savivaldybės taryba. Susitikimo su Neringos politikais metu nuostabos neslėpė ir parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nilsen. Jai antrino Seimo nariai – Neringos garbės pilietis Antanas Vinkus bei Andrius Bagdonas, svetingai priėmę Seime visą Savivaldybės komandą.

Susitikimo su Neringos bičiulių parlamentinės grupės nariais metu meras Darius Jasaitis pabrėžė, kad kurortui trūksta lėšų prižiūrėti ir vystyti kurortinę infrastruktūrą. Mero pateiktais duomenimis, Neringoje gyvenamąją vietą yra deklaravę 5,3 tūkst. žmonių, tačiau miestas aptarnauja 500–700 tūkst. svečių per metus.

„Neringos galimybes dar geriau priimti kurorto svečius mažina finansinės galimybės. Esame savivaldybė donorė, nes šiandien Neringai tenka vos 29,22 proc. gyventojų pajamų mokesčio, surenkamo iš neringiškių“, – pabrėžė meras D. Jasaitis.

Seimo nariams pristatyti artimiausi infrastruktūros vystymo planai ir esamos problemos, tarp kurių – kritinė krantinių būklė, reikalaujanti rekonstrukcijos už 35-40 mln. Eur.

„Kam mes saugome Kuršių neriją, jeigu galime matematiškai paskaičiuoti, kada jos dėl krantų erozijos tiesiog nebeliks?“ – atkreipė dėmesį D. Jasaitis.

Susitikimo metu taip pat akcentuota, kad sprendžiant švietimo problemas ir siekiant pritraukti į Neringą įvairių sričių specialistus, svarbu spręsti gyvenamojo būsto fondo vystymo klausimus. Atkreiptas dėmesys į Vyriausybės priimtą sprendimą parduoti poilsio namus „Medikas“. Šis objektas galėtų tarnauti visuomenės reikmėms ir prisidėti prie kurortui svarbių problemų sprendimo, tad jį siūloma perduoti Savivaldybei arba mainyti į kitą jos valdomą objektą.

Atsižvelgdama į išsakytas pastabas, Neringos bičiulių parlamentinė grupė siūlo taisyti Biudžeto sandaros įstatymą, kuriuo Neringos savivaldybei būtų skiriama sąžininga ir teisinga gyventojų pajamų mokesčio dalis, be to, prašo Vyriausybės palikti poilsio namus „Medikas“ bendruomenės reikmėms perleidžiant juos savivaldybės nuosavybėn.

„Neringoje infrastruktūros rūpesčiai didžiausi. Tačiau Neringa patiria ir didžiausią neteisybę – iš jokios kitos savivaldybės nenusiurbiama tiek mokesčių, kiek iš Neringos. Liaukimės Neringą išnaudoti kaip melžiamą karvę ir skirkime miestui ne mažiau nei 50 proc. iš neringiškių veiklos sukuriamo gyventojų pajamų mokesčio“, – sako Seimo narys A. Bagdonas.

Tokiai perskirstymo daliai pasiekti Neringos bičiulių grupei priklausantys Seimo nariai planuoja teikti Biudžeto sandaros įstatymo pataisas.

***

Informacija dėl viešojo konkurso rezultatų panaikinimo

Informuojame, kad 2024 m. kovo 19 d. Viešojo konkurso dėl leidimų prekiauti ar teikti paslaugas Neringos savivaldybės tarybos nustatytose viešosiose vietose išdavimo organizavimo komisijos, sudarytos Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. V13-27 „Dėl Viešojo konkurso dėl leidimų prekiauti ar teikti paslaugas Neringos savivaldybės tarybos nustatytose viešosiose vietose išdavimo organizavimo komisijos sudarymo“, sprendimu „Viešojo konkurso Nr. 1-24“, vykusio 2024 m. kovo 15 d., procedūra į viešąsias vietas: „1.3. Ties šiauriniu paplūdimiu Juodkrantėje, Neringoje“; „1.8. Ties adresu Vėtrungių g. 1, Neringoje“, - buvo nutraukta.

Sprendimas priimtas vadovaujantis Vietinės rinkliavos už leidimo prekiauti ar teikti paslaugas Neringos savivaldybės tarybos nustatytose viešosiose vietose išdavimo nuostatų, patvirtintų Neringos savivaldybės tarybos 2022 m. sausio 13 d. sprendimu Nr. T1-2 „ Dėl Vietinės rinkliavos už leidimo prekiauti ar teikti paslaugas Neringos savivaldybės tarybos nustatytose viešosiose vietose išdavimo nuostatų patvirtinimo“ 46 punktu, nes buvo nustatyti neatitikimai viešai paskelbtoje informacijoje apie konkursą dėl šių vietų spaudoje ir Savivaldybės interneto svetainėje www.neringa.lt. 2024 m. vasario 22 d. paskelbtoje informacijoje buvo nurodyta klaidinanti informacija, kad šiose viešosiose vietose nebus galima prekyba alkoholiniais gėrimais. Tokia informacija galėjo suklaidinti galimus potencialius konkurso dalyvius ir apriboti konkurenciją. Minėtose viešosiose vietose pavadinimas turėjo būti nurodytas: „1. VIETOS PREKIAUTI MAISTO PREKĖMIS NUO (IŠ) LAIKINŲ STATINIŲ, KIOSKŲ, PREKYBAI PRITAIKYTŲ AUTOMOBILIŲ, PREKYBAI PRITAIKYTŲ PRIEKABŲ“ be žodžių „(IŠSKYRUS ALKOHOLINIAIS GĖRIMAIS)“.

Naujas konkursas į vietas „1.3. Ties šiauriniu paplūdimiu Juodkrantėje, Neringoje“ ir „1.8. Ties adresu Vėtrungių g. 1, Neringoje“ bei į kitas laisvas viešąsias vietas bus skelbiamas artimiausiu metu.