Patekus į valdžią Remigijaus Žemaitaičio antisemitinė retorika gerokai sumažėjo

Taip ji kalbėjo komentuodama praėjusią savaitę paviešintą JAV Valstybės departamento apžvalgą apie žmogaus teisių padėtį Lietuvoje, kurioje atkreipiamas dėmesys į R. Žemaitaičio bylą dėl neapykantos kurstymo prieš žydus ir Holokausto neigimo.

„Reikia atkreipti dėmesį, kad šita ataskaita reflektuoja situaciją, kokia buvo 2023 metais. Tai yra dar iki mūsų rinkimų. 

Kaip ponas Žemaitaitis elgiasi po rinkimų, po įėjimo į valdančiąją koaliciją, sakyčiau, kad jo retorika gerokai sumažėjo, taip pat ir jo antisemitinė retorika“, – Žinių radijui antradienį sakė A. Skaisgirytė.

„Vis dėlto, tai nėra kažkoks pateisinimas, tiesiog konstatuoju tai, ką matau viešojoje erdvėje. O antisemitizmui tai Lietuvoje nėra vietos visiškai ir šitą turi suprasti tiek „Nemuno aušra“ kaip partija, tiek jos lyderis Žemaitaitis“, – pridūrė ji.

Šalies vadovo patarėja pažymėjo, kad tokias ataskaitas Valstybės departamentas leidžia kiekvienais metais ir apžvelgia daug pasaulio šalių, o pastabų dėl antisemitizmo apraiškų gavo ne tik Lietuva, bet ir kitos Europos šalys.

„Antisemitizmas, deja, kaip bebūtų keista, net ir po Antrojo pasaulinio karo, po Holokausto vis dar kelia galvą“, – teigė A. Skaisgirytė.

Kaip pažymi Valstybės departamentas, pernai balandį Konstitucinis Teismas pripažino, kad savo įrašais socialiniuose tinkluose apie žydus R. Žemaitaitis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

KT padarė išvadą, kad politikas savo pasisakymais nepaisė Konstitucijos preambulėje įtvirtinto tautinės santarvės puoselėjimo imperatyvo, nesilaikė Seimo nario priesaikos, Seimo nario pareigos vykdyti Konstituciją ir įstatymus.

Teismas nurodė, kad nors Konstitucija numato teisę žmogui turėti įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, tačiau draudžia žeminti kitų žmonių orumą, pažeisti jų lygias teises, kurstyti nesantaiką, demonstruoti nepagarbą ar neapykantą.

Po šio sprendimo R. Žemaitaitis atsisakė parlamentaro mandato, kad galėtų kandidatuoti į prezidentus ir Seimo narius.

Tyrimą dėl „aušriečių“ lyderio pareiškimų buvo pradėjusi ir prokuratūra, kuri nustatė, kad politikas skatino neapykantą ir niekino žydų tautybės asmenis bei viešai pritarė nacistinės Vokietijos nusikaltimams.

Teisėsauga bylą perdavė Vilniaus apygardos teisme, kur ji šiuo metu nagrinėjama.

Byla R. Žemaitaičiui iškelta dėl jo įrašų apie žydus, paskelbtų užpernai gegužę ir birželį socialiniame tinkle „Facebook“, viešų pasisakymų. Juose, be kita ko, Izraelis vadintas gyvuliais, teigta, kad žydai prisidėjo prie lietuvių tautos naikinimo.

Politikas savo kaltės nepripažįsta, tvirtina kalbėjęs ne apie žydus kaip tautą, bet kritikavęs Izraelio premjerą Benjaminą Netanyahu (Benjaminą Netanjahu) dėl šalies atsakomųjų karo veiksmų Gazos Ruože, o savo teiginiuose neapykantos nematantis.