Pedagogų stygius Klaipėdos rajone veda permainų link: į provinciją vilios stipendijomis

Paieškose iki šiol

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus mentorė Nijolė Gotlibienė informavo, kad 2021 mokslo metais Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų amžiaus vidurkis – 50 metų, rajono – 48 metai (2020 m. – 47,5 m.), rajono ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų – 46,5 (2020 m. – 46 m.) ir neformaliojo švietimo mokytojų – 53,4 (2020 m. – 53,3 m.).

Pasak N. Gotlibienės, pagal mokyklų vadovų pateiktą informaciją 2020–2021 ir 2021–2022 mokslo metais trūko 27 pedagogų, ypač gamtos ir tiksliųjų mokslų, rusų kalbos, taip pat pagalbos mokiniui specialistų.

2021 m. rugsėjo viduryje mokykloms dar reikėjo 10 mokytojų (matematikos, etikos, rusų kalbos, informatikos, biologijos, logopedo, specialiojo pedagogo (2), psichologo).

„Darbo rinkoje yra pagalbos specialistų trūkumas, nes iki šiol Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijoje ir Plikių Ievos Labutytės pagrindinėje mokykloje nėra specialiojo pedagogo, o Gargždų ,,Kranto“ pagrindinėje mokykloje – logopedo ir terminuotai (1–2 metams) psichologo.

Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijai reikia rusų kalbos mokytojo“, – sakė Švietimo ir sporto skyriaus mentorė.

Bėda dėl tiksliųjų mokslų

Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos direktorė Laima Navickienė, kai jos vadovaujamoje gimnazijoje neseniai lankėsi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, teigė, kad įstaigoje dirba 64 pedagogai.

Trys jos pavaduotojai ugdymui padeda sustyguoti visą gimnazijos darbą.

„Mokytojų komanda puiki, yra ir vyresnių, ir jaunesnių. Amžiaus vidurkis – 51 metai. Mokinių statistiniai pasiekimų duomenys gerėja, tačiau nėra tokie, kokių norėtume. Ypač matematikos, gamtos mokslų pasiekimai.

Liūdina, kad vis mažiau mokinių renkasi laikyti tiksliųjų mokslų egzaminus. Čia visos Lietuvos problema“, – kalbėjo L. Navickienė.

Ji sakė, jog šiemet trūko matematikos mokytojų, tai buvo didelis iššūkis. Kreiptasi į buvusius kolegas, šie sutiko padėti ir įsiliejo į Veiviržėnų pedagogų kolektyvo gretas. Ir dabar ieškoma matematikos, informatikos mokytojų.

Veiviržėnuose viešėjusi ministrė J. Šiugždinienė paprašė susirinkusių gimnazistų pakelti rankas, kurie ketina rinktis pedagogiką.

Salėje pakilo tik dvi rankos – Mantės ir Benitos, su kuriomis ministrė įsiamžino nuotraukoje.

Siekis – vienodas startas

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė akcentavo, kad dėl mokytojų pritraukimo į regionus net 500 eurų stipendiją siūloma mokėti nuo 2022 m. rugsėjo ketvirto kurso studentams ir profesinių pedagogikos studijų studentams, pasirašiusiems sutartis su mokykla ar savivaldybe, kurioje pabaigę studijas įsipareigoja dirbti ne mažiau kaip 0,7 etato ir ne trumpiau kaip 3 metus. Stipendijos skiriamos prioritetines specializacijas pasirinkusiems studentams.

Labiausiai artimiausiu metu gali trūkti matematikos, fizikos, chemijos, biologijos, technologijų, lietuvių kalbos ir istorijos mokytojų.

Tarp šių dalykų mokytojų daugiau nei 60 proc. yra vyresni kaip 50 metų.

Ministerija teigia, kad po 7–10 metų regionuose gali tapti neįmanoma rasti šių dalykų mokytojų.

„Mokytojų pritraukimas į regionus labai svarbus ir tam, kad visi vaikai, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos, turėtų vienodas starto galimybes, lygiavertes ugdymosi sąlygas“, – pažymi J. Šiugždinienė.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Algirdas Petravičius priminė, kad ir Klaipėdos rajono savivaldybės taryba yra patvirtinusi Pedagogų rengimo, perkvalifikavimo, jaunųjų pedagogų pritraukimo ir mokytojo profesijos prestižo didinimo programą, pagal kurią taip pat numatytos 300 Eur stipendijos (10 mėnesių per metus), pasirinkusiems tas mokomųjų dalykų studijas, kurių poreikis yra didžiausias.

Sudaroma dvišalė finansavimo sutartis, pagal kurią numatyta atidirbti rajono mokykloje tą laikotarpį, kiek metų Savivaldybė finansavo studijas.

Mažos klasės, nepilnas etatas

„Stipendijos gerai, tačiau baigus mokslus teks susidurti su savo alga“, – pastebėjo viena iš susitikimo su ministre Veiviržėnuose dalyvių.

Tačiau ministrė J. Šiugždinienė į šią repliką atsakė: „Viena problema ta, kad pas mus labai mažos klasės. Tai mažiausios klasės Europos Sąjungoje.

Taip, miestuose yra, kur klasėje mokosi ir 34–36 mokiniai, taip irgi negali būti, o rajonuose yra kas dirba su mažiau nei 10 mokinių. Totaliai išbalansuota sistema.

Turint mažas klases, mokytojai turi mažą etato dalį. Jei pažiūrėsime į rajonus, vidurkis yra 0,7 etato.

Tad galime kelti atlyginimą, kiek norime, bet rezultato nebus. Jei lygintume mokytojo, dirbančio pilnu etatu, darbo užmokestį su kaimyninių valstybių, jis net būtų prie tų šalių, kur mokamas didesnis atlygis.

Problema, kad mokytojai neturi pilno etato. Vien pernai pedagogų darbo užmokesčiui 10 proc. padidinimui skirta buvo 180 mln. Eur. Kitais metais bus dar daugiau“, – žadėjo ministrė.

Ji ironizavo, jog ministrui būtų patogu nieko nedaryti, vengti pokyčių, pertvarkų ir kadenciją praleisti ramiai, ministras būtų nieko blogo ir nieko gero nepadaręs, tačiau tai būtų neteisinga.

Dėl to yra patvirtintas Vyriausybės nutarimas dėl švietimo įstaigų tinklo pertvarkos, pagal kurį numatoma, jog nuo 2024 metų gimnazijoje trečiokų turi mokytis ne mažiau nei 21 mokinys, o nuo 2026 metų – ne mažiau nei 31.

Tokie numatyti skaičiai jaudino ir Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnaziją, tačiau ministrė nuramino, sakė, jog numatytas 21 mokinys, tai toks siekis, tikslas, labiau kaip kelrodė žvaigždė.

Tad svarbiausia stiprinti gimnaziją, o dėl 31 mokinio sprendimas bus priimtas 2026 metais.