Per pirmąjį pusmetį į Lietuvos vandens telkinius išleista per 12 mln. įvairių rūšių žuvų

Šiemet į mokslininkų rekomenduojamus vandens telkinius išleista 152 tūkst. vnt. šlakių, 56 tūkst. vnt. margųjų upėtakių ir 182 tūkst. vnt. lašišų.

Siekiant atskirti dirbtinai išveistas lašišas nuo natūraliai gamtoje besiveisiančių sugaunamų žuvų, buvo atliktas lašišų rituolių žymėjimas nukerpant riebalinį peleką (natūraliai gamtoje užaugusių lašišų žvejyba nuo 2022 m. Baltijos jūroje yra uždrausta).

Mokslininkai pastebi, kad lydekų trūkumas jaučiamas visuose Lietuvos vidaus vandenyse. Šiemet, per pirmąjį pusmetį, įžuvinta 1756 tūkst. vnt. lydekaičių.

Iki metų pabaigos planuojama išleisti dar apie 200 tūkst. vnt. šių plėšrūnių. Prie vidaus vandenų įžuvinimo lydekomis kasmet prisideda ir Aplinkos ministerija, skirdama lėšų šių žuvų populiacijos atkūrimui.

Sterkas – taip pat žvejų ypač vertinama žuvis, todėl kiekvienas įžuvinimas šiomis žuvimis ypač pradžiugina meškeriotojus.

Šiemet į Lietuvos ežerus ir tvenkinius įžuvinta 1,7 mln. vnt. paaugintų sterkų jauniklių. Dar apie 20 tūkst. vnt. šių žuvų šiųmetukų planuojama išleisti rudenį.

Šiemet, įgyvendinant „Europinių ungurių išteklių atkūrimo Lietuvoje 2023 m.“ projektą, į 65 Lietuvos vandens telkinius išleista virš 1265 tūkst. vnt. ungurių jauniklių.

Dalis jų ženklinti organiniais dažikliais, kad atliekant mokslinius tyrimus būtų galima įvertinti įveisimo efektyvumą, augimo tempą, sugautų užaugusių ungurių amžių.

Lietuvos vandens telkiniai gausiai įžuvinti ir kitomis plėšriosiomis ir retomis žuvimis. Per pirmąjį šių metų pusmetį išleista 6380 tūkst. vnt. vėgėlių, 518 tūkst. vnt. Vištyčio ežero sykų, 100 tūkst. vnt. seliavų, 18 tūkst. vnt. ūsorių ir 1 tūkst. vnt. į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktų žymėtų aštriašnipių eršketų metinukų.

Žuvų išteklių atkūrimo ir gausinimo valstybiniuose vandens telkiniuose darbai vykdomi vadovaujantis pagal mokslininkų rekomendacijas parengtu, su Aplinkos ministerija suderintu ir Žemės ūkio ministerijos patvirtintu žuvivaisos planu.