Ši iniciatyva – viena pirmųjų šiais metais ir tampa įžanga į tradicinį VMU organizuojamą Nacionalinį miškasodį, kurio metu visoje Lietuvoje planuojama įveisti rekordinį skaičių miškų – net 800 ha.
„Vienas iš mūsų tikslų – siekti, kad Lietuvos miškingumas nuolat didėtų. Nacionalinis miškasodis tapo tikra pavasario tradicija, kai įmonės, organizacijos, gyventojai su šeimomis vieną dieną išeina į miškus tam, kad juos atsodintų.
Pozityviai nuteikia ir tai, kad ši iniciatyva ne tik suteikia galimybę savanoriams iš arti pamatyti, kiek pastangų reikia miškui įveisti, bet ir įgauna vis kitokių formų – verslai, mokyklos kuria savas tradicijas bei miškus sodina įvairiomis progomis“, – teigia VMU generalinis direktorius Valdas Kaubrė.
„Mūsų grupės įmonės jau antrus metus iš eilės prisideda ne tik prie Nacionalinio miškasodžio, bet ir sukūrė savą tradiciją – SBA Miškasodį, kai vieną dieną, vieną valandą visų įmonių darbuotojai kartu susitinka miške tam, kad savo kraštą padarytų žalesnį.
Tikime, kad savanorystė taps neatsiejama modernių ir pažangių organizacijų dalimi, o tokios iniciatyvos gali įkvėpti ir kitus verslus susitelkti bei dieną ar kelias dienas metuose skirti geriems darbams bendruomenėse, kuriose veikia“, - sako SBA grupės viceprezidentė Jolanta Grašienė.
Norkaičių girininkijoje, Klaipėdos rajone, 140 SBA grupės savanorių atsodino 2 hektarus ir daugiau nei 9 000 medelių – pušų, eglių, beržų. Kauno rajone, Vaišvydavos kaime 75 savanoriai atsodino 1,6 hekarų miško – 5000 pušų ir eglių. Ir tuo pat metu Utenos apskrityje 50 savanorių pasodino net 3 ha mišką su 12 000 pušelių.
Atsodintas miškas suveši greičiau nei natūraliai ataugęs
Prie SBA miškasodžio Utenos, Kauno ir Šilutės apskrityje prisijungė per 150 darbuotojų iš įmonių visoje Lietuvoje. Pasak Mariaus Gruzdo, VMU Dubravos regioninio padalinio vyriausiojo miškininko, miškasodžiai svarbūs ne tik ekologijai ir tvarumui, bet naudingi ir patiems savanoriams.
„Siekiame, kad kuo daugiau gyventojų susipažintų ir suprastų, iš ko ir kaip tas mažas 1-2 metų medelis išauga į tvirtą ir didelį medį. Savanoriai taip pat atlieka didelį darbą padedant miškininkams prižiūrėti šalies miškus. Nors, atrodytų, miškai gali ir natūraliai ataugti, realybė kiek kitokia, ypač, kai mišką užpuola kenkėjai ir medeliai išdžiūsta.
Tuomet miškas tampa virtuolių plotu ir tokioje erdvėje subujoja menkaverčių medžių rūšys, krūmai, žolinė augalija. Atsodintas ir prižiūrimas miškas greičiau atsikuria ir tampa tvariu jaunuolynu“, - sako M. Gruzdas.
Pasak miškininko, po medžių pasodinimo, trejus metus jie intensyviai prižiūrimi: šalinami medelį galintys stelbti medžiai, krūmai, žolė. Sodinukais tenka rūpintis ir kiekvieną rudenį, kol jie pasiekia 1,5 metrų aukštį.
Tada jų viršūnės apsaugomos repelentais arba net avių vilna tam, kad elniniai žvėrys žiemą nepuotautų gardžiais jaunais medžiais. Paaugę medeliai reikalauja šiek tiek mažiau priežiūros – kas trejus metus arba net rečiau.
Ilgiausiai ir sunkiausiai augantys medžiai, pasak M. Gruzdo – girių karaliai ąžuolai, o greičiausiai auga baltalksniai ir drebulės.
SBA miškasodis - jau trečius metus iš eilės grupės darbuotojų inicijuotos SBA savanorystės bangos dalis. Per ją suorganizuota per 80 skirtingų savanorystės iniciatyvų talkinant stokojančioms šeimoms, ukrainiečiams, vienišiems seneliams, gyvūnų prieglaudoms, įvairioms nevyriausybinėms organizacijoms.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą