Plungė šoka viliotinį naujakuriams, vardija privalumus

Plungės rajono savivaldybė ne tik pradeda vystyti pramonės parką, bet ir rengia gyvenamųjų teritorijų planus, siūlys investuotojams nuomotis sklypus ir tikisi, kad atsiras privačių vystytojų, kurie statys tiek daugiabučius, tiek individualius namus.

Taip tikimasi į Plungę pritraukti ne tik verslą, bet ir naujų gyventojų. Viena patraukliausių numatomų vietų gyventi – teritorija prie Palankės tvenkinio.

Būstas – atsakas į darbuotojų trūkumą

Plungės rajono savivaldybė pripažįsta, kad viena didžiausių kliūčių tolesnei pramonės plėtrai yra darbuotojų stoka. Rajone veikiančios įmonės jau dabar darbuotojus vežasi iš Telšių, Mažeikių, Skuodo ir kitų aplinkinių savivaldybių, o ateityje jų poreikis tik didės.

Šiemet Vyriausybei valstybei svarbiu projektu pripažinus 100,4 ha Plungės pramonės parką, savivaldybė lygiagrečiai ėmėsi ruoštis ir gyvenamojo būsto plėtrai.

Savivaldybės atstovų teigimu, kol kas konkrečių gyvenamųjų namų projektų dar nėra, tačiau jau rengiami detalieji planai ir formuojami sklypai, kad atsiradus investuotojams statybos galėtų prasidėti kuo greičiau.

„Buvo atvykusi kompanija, kuri domėjosi galimybėmis Plungėje statyti būstą. Parodėme galimus sklypus, tačiau kol kas sprendimų jie nėra priėmę. Mūsų tikslas – paruošti teritorijas, kad investuotojams nereikėtų visko pradėti nuo nulio“, – naujienų portalui ve.lt sakė savivaldybės atstovė.

Kvartalai prie Palankės tvenkinio

Ambicingiausias gyvenamosios statybos projektas numatytas miesto centre, aplink Palankės tvenkinį. Dar pernai parengtoje urbanistinėje vizijoje numatyta kurti naujus gyvenamuosius kvartalus su komercinėmis patalpomis pirmuosiuose aukštuose, o arčiau vandens – kotedžus su terasomis.

Šiuo metu jau rengiamas detalusis planas teritorijai tarp Palankės, Kalniškių, Rietavo, Sinagogų ir J. Tumo-Vaižganto gatvių. Jį planuojama baigti iki 2027 metų vasaros.

Be šio projekto, nauji sklypai daugiabučiams jau suformuoti Luknos gatvėje ir V. Mačernio gatvėje. Dar vienai didelei teritorijai tarp J. Tumo-Vaižganto, A. Jucio, Mozūrų, Smilties ir Kalniškių gatvių artimiausiu metu bus rengiama urbanistinė koncepcija.

Savivaldybė pabrėžia, kad dauguma teritorijų jau turi pagrindinę infrastruktūrą – gatves, vandentiekio ir nuotekų tinklus bei elektros įvadus, todėl investuotojams nereikėtų visko kurti nuo pradžių.

Plungė vardija ir kitus savo privalumus: miestas įsikūręs netoli pagrindinių šalies magistralių, netoliese yra Klaipėdos uostas, o pramonė čia turi gilias tradicijas, siekiančias praėjusio amžiaus vidurį. Jaunoms šeimoms svarbus ir kitas argumentas – mieste netrūksta vietų nei darželiuose, nei mokyklose.

Tikisi privataus kapitalo

„Mūsų užduotis – parengti sklypus ir teritorijų planavimo dokumentus. Tikimės, kad atsiras privatūs investuotojai, kurie imsis projektų savivaldybės išnuomotoje žemėje“, – teigė savivaldybės atstovė.

Priminsime, kad vasario 4 dieną Vyriausybė Plungės pramonės parką pripažino valstybei svarbiu projektu. Daugiau kaip 100 hektarų teritorijoje planuojama kurti modernią gamybos, logistikos ir pažangiųjų technologijų zoną.

Galimybių studijoje numatyta, kad iki 2040 metų čia galėtų būti pritraukta beveik 200 mln. eurų privačių investicijų ir sukurta apie 1,2 tūkst. darbo vietų. Teritorijos infrastruktūrai įrengti planuojama investuoti apie 13 mln. eurų.

Kol kas apie stambius investuotojus į patį pramonės parką nepranešama. Savivaldybės teigimu, didžiausią susidomėjimą šiuo metu rodo greta parko veiklą planuojanti metalo apdirbimo įmonė „Osmium LT“, turinti savo sklypą, tačiau ir šis projektas dar laukia infrastruktūros plėtros.

Darbuotojų jau trūksta

Plungėje jau dabar veikia nemažai stambių gamybos įmonių – „Vičiūnai“, „Litnaglis“, „Litspringas“, „Plungės šaltis“, statybų bendrovė „VVARFF“ ir kitos. Dėl darbuotojų trūkumo dalis jų darbuotojus atsiveža iš aplinkinių rajonų, dirba ir nemažai užsieniečių.

Savivaldybė pastebi, kad pastaraisiais metais į rajoną atvyksta daugiau žmonių nei išvyksta, tačiau mažas gimstamumas išlieka problema. Todėl tikimasi, kad nauji būsto projektai kartu su pramonės parko plėtra padės pritraukti daugiau specialistų ir jaunų šeimų.

Savivaldybės atstovė teigia, kad jau dabar Plungėje gyvena ir dirba migrantai iš Ukrainos, o pastaruoju metu vis dažniau galima sutikti ir darbuotojų iš Azijos šalių.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder