Po Rusijos sukeltos energetikos krizės atsitiesėme: tiekimas – saugus, kainos – įkandamos, bet pavojų yra

Netrūksta gerų žinių ir iš Briuselio. Neseniai buvo pritarta didžiausias diskusijas Europos Sąjungoje (ES) kėlusiai elektros rinkos reformai, kuria siekiama sumažinti elektros kainų priklausomybę nuo iškastinio kuro kainų, apsaugoti vartotojus nuo kainų šuolių, sparčiau plėtoti atsinaujinančiąją energiją.

Europai pavyko sėkmingai susidoroti ir su Kremliaus pernai dirbtinai sukelta energetikos tiekimo krize, Putinui prieš pat žiemą nurodžius smarkiai sumažinti, o vėliau visai užsukti dujų kranelį daugeliui europiečių.

„Energijos tiekimo ES problemos mažėja“, – apžvelgdamas praeinančių metų įvykius energetikos sektoriu,je sakė žinomas tarptautinis ekspertas prof. Vidmantas Jankauskas.

Kita vertus, energetikos žinovas atkreipė dėmesį į tai, kokia pažeidžiama gali būti senojo žemyno energetikos infrastruktūra: dujų vamzdynai, elektros kabeliai. Verčia susirūpinti ir pasikartojančios kibernetinės atakos.

Naujienų portalo Alfa.lt prašymu profesorius ne tik apžvelgė svarbiausius energetikos įvykius, bet ir nurodė didžiausias Lietuvos politikų klaidas, tarp jų – pagundą išsišokti, nemąstant apie pasekmes.

– Kokie šiemet buvo reikšmingiausi Lietuvos ir Europos energetikos sektoriaus įvykiai ar reiškiniai, turėsiantys ilgalaikių pasekmių? – Alfa.lt klausė V. Jankausko.

– Šie metai energetikos sektoriuje buvo nepalyginamai ramesni. Jei dujos TTF biržoje (kur kainos laikomos pagrindiniu indikatoriumi visoms suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) kainoms ES šalyse) praėjusių metų rugpjūčio mėn. buvo pasiekusios net 350 eurų už megavatvalandę (Eur/MWh), o ir gruodžio pradžioje, baiminantis ateinančios šaltos žiemos, dar viršijo 100 Eur/MWh, tai dabar tesiekia 35–40 Eur/MWh.

Dujų saugyklos buvo užpildytos dar rudens pradžioje, SGD terminalai apkrauti, padidėjo dujų tiekimas vamzdynais.

Elektros kainos taip pat stabilizavosi. Europos Komisija buvo rekomendavusi, kad nuo kitų metų nebebūtų taikomos kainų subsidijos, tačiau vėliau tą terminą nukėlė iki birželio, nes dar ne visos šalys gali apsieiti be subsidijų.

Pavyzdžiui, Slovakija skirs 1,25 mlrd. eurų subsidiją, kad nereikėtų elektros kainų kelti 20 proc.

Lietuvai pasisekė geriau: kitais metais nereikės subsidijų nei dujų, nei elektros vartotojams, dujų tarifai kiek sumažės, o ir elektros kaina nesieks 28 centų už kilovatvalandę (ct/kWh), kuriuos mokėjo vartotojai šių metų pirmą pusmetį, o dar nemažą dalį kainos sudarė subsidijos.

Didžiausias diskusijas ES kėlė siūloma elektros rinkos reforma, bet pagaliau gruodžio 14 d. Europos Parlamentas ir Taryba pasiūlymams pritarė. Direktyva priimta ir pusantrų metų bus skirta jos perkėlimui į kiekvienos šalies teisinę bazę.

Direktyva siekiama sumažinti elektros kainų priklausomybę nuo iškastinio kuro kainų, apsaugoti vartotojus nuo kainų šuolių, sparčiau plėtoti atsinaujinančiąją energiją.

Kitas svarbus dokumentas – nauja Atsinaujinančiosios energijos direktyva, kuriai ES Taryba pritarė šių metų spalio 9 d.

Joje numatoma atsinaujinančiosios energijos dalį energetikos sektoriuje iki 2030 m. padidinti iki 42,5 proc., suformuluoti reikalavimai atskiriems sektoriams, tarp jų, transportui.

Lietuvoje pagrindiniai sprendimai energetikos sektoriuje buvo vėjo elektrinių jūroje plėtros pradžia ir galutinai sutarta data Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacijai su žemyninės Europos sistema.

– Kokias šiuo metu matote didžiausias grėsmes Europos ir Lietuvos energetiniam saugumui? Ar jos gali sukelti rimtų padarinių?

– Šie ir praėjusieji metai parodė, kaip pažeidžiama energetikos infrastruktūra: dujų vamzdynai, elektros kabeliai. Rimtai susirūpinta jų apsauga (kiek tai įmanoma, turint omenyje, kad vamzdynai ir kabeliai eina jūros dugnu tūkstančius kilometrų).

Padaugėjo ir kibernetinių atakų, ši problema tampa labai svarbi ypač mums, gyvenantiems prie nedraugiškos šalies, kuri vis dar gali kištis į elektros sistemos veiklą.

Šiaip jau ES šalys pasirūpino SGD tiekimu iš ne vienos šalies, sudarydamos ilgalaikes sutartis, nepasitikėdamos vien tik rinka.

Tiesiami nauji kabeliai, sparčiai dygsta nauji SGD importo terminalai. Taigi energijos tiekimo ES problemos mažėja.

– Kaip prognozuotumėte energijos kainų dinamiką kitais metais? Kas joms darys didžiausią įtaką?

– Jau matome, kad gamtinių dujų kainos ne tik stabilizavosi, bet ir toliau mažėja, o pasibaigus šildymo sezonui, matyt, ir toliau mažės.

Tai lemia ne tik ryžtingi ES šalių veiksmai plečiant SGD importo terminalų tinklą, sudarant naujas dujų importo sutartis, sėkmingai, nekonkuruojant tarpusavyje perkant dujas, bet ir ekonomikos stagnacija, sumažėję gamtinių dujų poreikiai.

Sparti atsinaujinančiosios energijos plėtra stabilizuoja elektros kainas, taigi ir čia nematyti kainų šuolių.

Kadangi Lietuvai ir visoms Baltijos šalims didžiausią įtaką daro elektros kainų kitimas Skandinavijoje, galime prognozuoti, kad elektros kainos pavasarį, kai visa galia dirbs Norvegijos ir Švedijos hidroelektrinės (neužmirškime ir Latvijos hidroelektrinių), tik mažės.

– Kaip sėkmingai, jūsų nuomone, už energetikos sektorių atsakingi Lietuvos politikai šiemet kovojo su kilusiais iššūkiais? Kokias didžiausias padarytas klaidas įvardytumėte?

– Ambicingi Lietuvos politikų planai nieko nelaukiant atjungti Lietuvos elektros tinklus nuo Rusijos buvo gerokai nepamatuoti ir kėlė ne tik technines problemas (galimas avarijas ir tiekimo trukdžius), bet ir Latvijos bei Estijos nepasitenkinimą (ne tik energetikų, bet ir politikų).

Laimei, buvo pasiektas kompromisas ir visos trys šalys sutarė, kad Baltijos šalių elektros sistemos sinchronizacija su žemyninės Europos elektros sistema įvyks 2025 m. pradžioje, įgyvendinus visas numatytas technines priemones.

Sunkiai sprendėsi ir atsinaujinančiosios energijos plėtros problemos: Konstitucinis Teismas išaiškino, kad energetikos ministras savo įsakymu negalėjo riboti saulės ir vėjo elektrinių prijungimo prie elektros tinklų. Atrodo, kad pastaruoju metu vis dėlto ir čia randami kompromisai.