Po siūlymo uždaryti rusakalbių mokyklas kritika - švietimo ministrui

A. Skaisgirytės teigimu, reikia galvoti ne apie tokių mokyklų naikinimą, bet apie didesnę tautinių mažumų jaunimo integraciją į visuomenę.

„Jeigu jie baigę tautinių mažumų mokyklą lietuvių kalbą moka labai silpnai, nepažįsta Lietuvos kultūros, nepakankamai susipažinę su istorija - jie nepajėgūs gyventi pilnakraujo gyvenimo Lietuvoje, jie lieka gyventi užsidarę tautinės mažumos rėmuose“, - prezidento vyriausiąją patarėją citavo naujienų agentūra Elta.

Pasak A. Skaisgirytės, Lietuva siekia, jog visi piliečiai būtų integruoti į šalies visuomenę, o tautinės mažumos Lietuvos gyvenimui galėtų duoti labai daug.

Kiek anksčiau tokį švietimo ministro siūlymą sukritikavo ir Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Pasak ministrės, tokie ministro siūlymai yra „klaiki klaida“, o tautinių mažumų mokyklose egzistuojančias problemas reikia spręsti nesiimant skubotų sprendimų.

„Problemas tautinių bendrijų mokyklose indikuoja ir moksleivių pasiekimai, kuriuos matavo neseniai EBPO PISA tyrimuose. Jokių staigių judesių dėl mokyklų uždarymo čia nedaryčiau.

Yra Lietuvoje puikių mokyklų, kuriose yra dėstoma kita kalba, ar lenkų, ar rusų“, - Ekonomikos ir inovacijų ministrę citavo naujienų agentūra Elta.

Tokiam G. Jakšto siūlymui nepritaria ir dalis parlamentarų.

Ministro siūlymas nustebino

G. Jakšto siūlymas panaikinti rusų tautinių mažumų mokyklas Lietuvoje nemaloniai nustebino ir dalies tokių mokyklų vadovus bei bendruomenes.

„Buvome labai nustebinti tokio ministro pasisakymo. Labai liūdna, jei bus atsisakyta tautinių mažumų mokyklų. Tokių mokyklų, o ypač rusakalbių, labai gražiai integruojasi į visuomenę, ugdymo įstaigos labai skatina integraciją.

Lietuvių kalbos ugdymas vyksta labai aukštu lygiu ir aštuntos klasės NMPP (nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo) rezultatai rodo, kad vaikų lietuvių kalbos žinios yra gana aukšto lygio.

Kol kas mokyklos bendruomenė į situaciją žiūri ramiai, manome, jog tai buvo tik ministro nuomonė, tikimės, kad drastiškų sprendimų nebus“, - „Vakarų ekspresui“ teigė Klaipėdos „Santarvės“ progimnazijos direktorė Tatjana Slabenkienė.

Pokyčiai kaimyninėse šalyse

G. Jakštas pasiūlė Lietuvoje atsisakyti rusų tautinės mažumos mokyklų po to, kai Kūčių išvakarėse du Vilniaus Naujamiesčio mokykloje besimokantys paaugliai, išėję pasivaikščioti, pneumatiniu šautuvu apšaudė savo draugą.

Pasak nukentėjusiojo motinos, vaikinas paaugliams užkliuvo tada, kai šis pasakė nepritariantis karui Ukrainoje.

Švietimo ministras šiuo metu ieško teisinio pagrindo tokių mokyklų atsisakymui.

Latvijoje ir Estijoje šis žingsnis jau žengtas - Latvijoje jau nuo 2023 metų rugsėjo latvių kalba mokosi vaikų darželių auklėtiniai bei pirmos, ketvirtos ir septintos klasės mokiniai, per artimiausius kelerius metus tokie patys pokyčiai laukia ir kitų klasių moksleivių.

Estijoje nuo naujų mokslo metų estiškai mokytis pradės visi vaikų darželių ir pirmos bei ketvirtos klasės mokiniai.

Tikimasi, jog visiškai pereiti prie mokymo estų kalba pavyks 2029 metais.