Polinkis į vaikų pornografiją kunigauti netrukdo

Apie sprendimus bylose pranešė pati arkivyskupija. Už lytinius santykius su nepilnamečiu ir turėjimą pornografinių vaizdų, kuriuose vaizduojami vaikai arba asmenys, pateikiami kaip vaikai, kunigas K.Palikša penkerius metus negalės vykdyti kunigiškos veiklos ir aukoti šv. Mišių. Taip pat jam draudžiama bet kokia sielovadinė veikla su nepilnamečiais ir jaunais žmonėmis (iki 35 metų amžiaus). Draudžiama su jais kurti santykius, megzti ryšius (taip pat ir internetu).

Pernai paaiškėjo, kad K.Palikšos atžvilgiu vyko ikiteisminis tyrimas, kurio metu atliekant kratą, pareigūnai dvasininko kompiuteryje rado pornografijos vaizdų su seksualiai išnaudojamais vaikais nuo 14 iki 18 metų. Galiausiai kunigas sutiko su prokuroro jam pasiūlyta bausme, tad procesas baigtas teismui priėmus baudžiamąjį įsakymą. Dėl santykių su nepilnamečiu atsakomybės kunigas išvengė, prokuratūrai nustačius, kad lytiniai santykiai vyko abipusiu sutarimu.

Tyrimą pradėjo tik susidomėjus žiniasklaidai

Primename, kad tiek apie K.Palikšos, tiek apie Sigito GRIGO tyrimus visuomenė sužinojo tik pradėjus domėtis žiniasklaidai.

Pernai rugpjūtį apie tyrimą dėl kunigo S.Grigo elgesio paskelbta tik pradėjus domėtis „Vakaro žinioms". Tuo metu pats kunigas „Vakaro žinias" tikino, kad iš visų turėtų pareigų traukiasi pats dėl prastos mamos sveikatos būklės, o apie jokius tyrimus bažnyčioje savo atžvilgiu nežino.

Paaiškėjo, kad S.Grigas buvo teisiamas už vaikų pornografiją. Jis netgi yra nusikaltėlių registre, tačiau dirbti su vaikais teisiškai gali ir toliau, nes buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Iš parapijos išprašė tikintieji

Įtarimų dėl kunigo pedofilinio potraukio yra kilę ir anksčiau. Prieš kelerius metus Lietuvą sukrėtė vietinių gyventojų liudijimai apie S.Grigo elgesį parapijoje. Iš pradžių Bažnyčios vadovai į kalbas nereagavo, nes gyventojai parašė anoniminį skundą. Tik kai gyventojai, tarp kurių buvo ir Dūkšto miestelio seniūnas, paviešino savo nuogąstavimus, pasirašė skundą su pavardėmis, kunigas buvo iškeltas.

Žiniasklaidai gyventojai tuomet pasakojo, kad įtarimų dėl kunigo kyla, matant, kaip šis, duodamas vaikams komuniją, liečia vaikų lūpas, renginių metu stengiasi atsidurti tarp vaikų, glosto jiems kojas. Dūkšto mokyklos bendruomenė susirūpino pamačiusi, kaip kunigas šventės mokykloje metu sėdo tarp pirmokų ir sodinosi juos ant kelių. Dar vienas jaunas gyventojas pasakojo per išpažintį iš kunigo sulaukęs klausimų apie masturbaciją.

Galėjo, bet iš luomo nepašalino

Tačiau dabar, baigus bažnytinį tyrimą, S.Grigas grįš į savo kunigiškas pareigas, o po penkerių metų į parapiją galės grįžti ir tokių pačių pomėgių turintis K.Palikša. Nors už tokį elgesį abu jie galėjo būti pašalinti iš dvasininkų luomo.

Neseniai konferencijoje „Piktnaudžiavimas galia Bažnyčioje: atpažinti, saugoti, išgyti" kalbėjo kardinolas Audrys Juozas Bačkis. „Kanonas numato dvasininko pašalinimą iš luomo už vaikų ir pažeidžiamų asmenų seksualinį išnaudojimą, už pornografinį savęs demonstravimą ar nepilnamečių skatinimą taip elgtis, už įsigijimą, laikymą, platinimą ar rodymą bet kokiu būdu pornografinių vaizdų su nepilnamečiais ar sutrikusio intelekto asmenimis.

Kaip matome, yra tikrai daug nuveikta bendrųjų normų lygmeniu. Tačiau tai nereiškia, kad jau viskas, kas reikia, padaryta. Kaip žinome, viena yra įvesti normą, o visai kas kita - pakeisti tikrovę, jas įgyvendinant", - sakė kardinolas.

„Vakaro žinios" kreipėsi į Vilniaus arkivyskupiją su klausimais arkivyskupui G.Grušui apie tai, kodėl dvasininkams nebuvo skirta griežčiausia bausmė. Taip pat teiravomės paties arkivyskupo vertinimo, kaip tokios bausmės gali paveikti pasitikėjimą bažnyčia.

Tačiau arkivyskupijos atstovė Aistė Karpytė tik trumpai atsakė, kad kiekviena bausmė yra skiriama individualiai, remiantis nusikaltimo sunkumu ir aplinkybėmis: „Tikėjimo mokymo dikasterija, išnagrinėjusi išankstinio tyrimo medžiagą, nurodė kun. S.Grigui skirti kanoninį įspėjimą. Kun. S.Grigas buvo nušalintas nuo kunigiškų pareigų, kol vyko tyrimas. Kanoninio įspėjimo ir bažnytinių bausmių tikslas yra žmogaus atsivertimas. Skirtas kanoninis įspėjimas griežtai įpareigoja, kad netinkamas elgesys nebesikartotų."

Informacija

Jau ruošiant straipsnį Vilniaus arkivyskupija paskelbė kunigų skyrimus ir pranešė, kad vaikų pornografiją pamėgusiam kunigui S.Grigui taip pat skirtas skyrimas. Jis eis rezidento pareigas Vilniaus Pal. Jurgio Matulaičio parapijoje, kurioje vyksta įvairios veiklos su pažeidžiamomis grupėmis, taip pat ir su vaikais. Tačiau Vilniaus arkivyskupija žiniasklaidą tikina, kad kunigo S.Grigo sielovadinė veikla bus apribota, jis atliks tik parapijos klebono nurodytas kunigiškas tarnystes.

Interviu su teisininku, Rengimo šeimai asociacijos vadovu Ramūnu AUŠROTU:

- Kaip vertinate tokias arkivyskupo paskirtas bausmes kunigams už seksualinius nusikaltimus ir vaikų pornografijos pomėgį?

- Nesu kanonų teisės specialistas, bet akivaizdu, kad tiek seksualiniai santykiai su nepilnamečiu, tiek vaikų pornografija - visuomenėje stipriai rezonuojantys dalykai, susiję su nederamu moraliniu elgesiu. Natūralu, kad esant rezonansiniams atvejams, visuomenė turbūt tikisi didesnės bausmės. Žvelgiant paprasto piliečių akimis, manau, visuomenėje kils reakcija, jog skirtos pernelyg lengvos bausmės.

Kažkiek čia įžvelgčiau tam tikros gailestingumo pedagogikos, o ar ji pasiteisins... Baudžiamosios sankcijos tikslas yra atgrąsymas. Klausimas - ar šios sankcijos siunčia pakankamai stiprų signalą kitiems kunigams, kad tokie dalykai yra nesuderinami su buvimu kunigu. Tai yra kunigo tarnystę kompromituojantys ir bažnyčios reputacijai kenkiantys dalykai.

Suprantu, kad kunigų korpusas yra ribotas - šiuo metu kunigų miršta daugiau nei jų yra paruošiama. Vyskupas, kaip administratorius, ko gero, skaičiuoja, koks yra poreikis ir mato, kad kunigų trūksta. Gali būti, kad tam tikra prasme sankcijų politikai įtaką daro tokia realybė. Kreivas šleivas tas kunigas, bet reikalingas, nes be jo nebus kam tuokti, laidoti, priimti komuniją.

- Kaip tokios bausmės paveiks tikinčiųjų pasitikėjimą Bažnyčia?

- Visuomenė turbūt turės skirtingų nuomonių. Gerai, kad bylos buvo spręstos ir sprendimai priimti. Bet be viešosios nuomonės įtakos galėjo tų tyrimų net ir nebūti. Visuomenės narių nepakantumas tokiems atvejams skatina bažnyčią atsisakyti munduro gynimo politikos ir tuos atvejus „atvesti iki galo", taikant teisingą sprendimą. Numarinti tą atvejį arba sakyti, kad tai buvo tik klaida ir kunigui atleiskime, seksualinio piktnaudžiavimo ir vaikų pornografijos atvejais yra ydinga praktika. Ji tikrai nepasiteisins.

Ir K.Palikšos atvejis rodo, kad buvo žinoma anksčiau apie jo polinkį, suklydimus, bet buvo manoma, kad galima situaciją kontroliuoti. Naujo atvejo iškilimas į viešumą parodė, kad Bažnyčia gyvena šiokioje tokioje iliuzijoje. Reikalingi bekompromisiai sprendimai. Kad ir labai nenori to Lietuvos bažnyčia.

Tai yra dalykai, kurie Bažnyčios bendruomenėje palieka skaudžius randus. Gailestingumu nei aukoms padėsi, nei padėsi kunigams, kurie turi tokių problemų. Turėdami tokių problemų jie negali atlikti tarnystės.

- S.Grigas jau buvo iškeltas iš ankstesnės parapijos, kilus įtarimams dėl kunigo pedofilinių polinkių. Tokiais atvejais kalbame net nebe apie munduro švarumą, bet apie vaikų saugumą?

- Taip, be jokios abejonės. Bažnyčia turbūt instinktyviai reaguoja. Kyla noras ginti, ypač vyskupui, kuris tuos kunigus įšventino, paskyrė. Bet šis požiūris yra ydingas ir jį reikia keisti. Vaikų, bendruomenės narių saugumas yra pagrindinis prioritetas. Tikrai niekas prie konkretaus kunigo nepastatys sargybinio, kuris žiūrėtų, kad kunigas vėl nenueitų „į šoną."

Jeigu žmogus turi problemų su savo seksualumu, jis neturėtų dirbti su vaikais ar jaunimu. Ypač žinant klebono darbo specifiką - kai vienas kunigas dirba su bendruomene, nėra kolektyvinio darbo. Tai negerai ir pačiam kunigui. Žmogus yra socialinė būtybė, darbas vienumoje, iš jo kylanti vienatvė nuveda prie blogų dalykų - įvairios informacijos paieškos internete ir kt. Jau yra diskusijų apie tai, ar toks parapijinis modelis iš tiesų yra geras.