Svarbų vaidmenį atlieka ir viešoji erdvė, kuri, deja, pakankamai aktyviai kuria terpę smurtui ir neapykantai.
Tai, jog mokiniai needukuojami apie lyčių lygybės svarbą, smurto prevenciją, pagalbos galimybes susidūrus su seksualiniu priekabiavimu – netoleruotina valstybėje, kuri siekia būti vakarietiška.
Seksualinio smurto ir lytiškumo ugdymo sąsajos
Seksualiniui smurtui didelę įtaką turi socialiai priimtini lyčių vaidmenys (pvz., moteris turi pasirūpinti vyro poreikiais, patenkinti jo norus be klausimų), kurie pradedami formuoti dar ankstyvame žmogaus amžiuje.
Kyla klausimas, kaip darželiai ir mokyklos prisideda siekiant keisti požiūrį, skatinant lyčių lygybę ir įtraukiant žmogaus teisių perspektyvą?
Egzistuoja gerosios praktikos, tačiau šiuo metu jų yra vienetai. Kadangi mokykloje kalbėti apie lytiškumo ugdymą dar vis nepatogu, labai mažai aptariamas arba beveik neaptartas lieka pornografijos industrijos vaidmuo.
Pasaulinė pornografijos industrija yra glaudžiai susijusi su tuo, kaip pradedantys bręsti žmonės suvokia intymius santykius. Pornografinio turinio puslapiuose vaikinai ir merginos pradeda lankytis itin jauni, ieškodami atsakymų į kylančius seksualinio pobūdžio klausimus.
Ankstyvame amžiuje dažnai tai yra vienintelis šaltinis, leidžiantis tiesiogiai pamatyti ir suvokti kaip „turėtų atrodyti“ seksas. Jauniems žmonėms dažnai nepakanka gaunamos informacijos lytiškumo ugdymo pamokose.
2018 m. Diversity Development Group atlikto tyrimo apie lytiškumo ugdymo kokybę Lietuvoje, duomenys rodo, kad mokyklose organizuojamos lytiškumo ugdymo pamokos nebuvo rengiamos reguliariai ir profesionaliai.
Pastebėta, jog pamokose trūksta kur kas platesnio ir gilesnio suvokimo apie lytiškumo problematiką: sveikų santykių kūrimą, seksualinio smurto prevenciją, lyčių lygybės principais grindžiamą elgesį [1].
Dėl egzistuojančių spragų lytiškumo ugdyme jauno žmogaus suvokimą apie lytinius santykius ir pagarbą vienas kitam formuoja pornografinis turinys, kuris dažnai būna seksistinis, skatinantis lyčių nelygybę, žeminantį bei nepagarbų elgesį ar net smurtą.
2015 metais atliktas tyrimas parodė, kad paaugliai dažnai pasakoja, jog bando kopijuoti pornografiniame turinyje matytus vaizdus savo seksualiniuose santykiuose [2].
Taigi, pornografijos industrija turi didelę reikšmę pradedančiųjų seksualinį gyvenimą suvokimui apie egzistuojančius skirtumus tarp seksualinio malonumo ir seksualinės prievartos.
Pornografijos įtaka toksiškų santykių kūrimui
Pornografija prisideda prie netinkamo požiūrio į santykius formavimo, kuomet yra skatinama lyčių nelygybė ir žeminantis elgesys.
Tokiuose santykiuose dominuoja neproporcingas galios paskirstymas – vyras yra „aukščiau“ nei moteris, dominuojantis finansų, sprendimų priėmimo ir seksualinio gyvenimo srityse.
Pornografijos industrija pateisina ir tuo pačiu normalizuoja moters įžeidinėjimą, žeminimą, parodant tokį elgesį kaip kažką, ko pati moteris norėtų.
A. J. Bridges, C. F. Sun, M. B. Ezzell ir J. Johnson 2016 metais tyrę pornografijos turinį pastebėjo, kad daugiau nei 88% vaizdo įrašuose rodoma fizinė agresija prieš moterį, o daugiau nei 48 % – žodinė agresija, apimanti žeminančius žodžius (dažniausiai pasitaikantys – angl. „slut“, „whore“, „stupid“ ir t.t.) [3].
Neretai tai pateikiama kaip veiksmai, kurie teikia moteriai malonumą. Taip formuojamas požiūris, kad moterims patinka būti žeminamoms ir vadinamoms įvairiais nepagarbiais žodžiais.
Jaunuoliams, dėl lytiškumo ugdymo trūkumo, pornografijos svetainės neretai tampa pirminiu pavyzdžiu, kaip turėtų atrodyti tarpusavio intymus santykiai, kurių raiška pereina ir į emocinį lygmenį.
Atitinkamai, žeminimas ir nepagarbos rodymas moteriai tampa normaliu reiškiniu ir viena iš priimtinų bendravimo formų kasdieniniame gyvenime.
Pornografijos industrija formuoja nerealistinius lūkesčius iš partnerių
J. Shuler, M. Brosi, T. Spencer ir D. Hubler, 2021 metais tyrę ryšį tarp pornografijos ir romantinių santykių pastebėjo, kad pornografijos žiūrėjimas santykiuose lemia nepilnavertiškumo jausmą [4].
Poroje, dažniausiai moteriai, yra kuriami nerealūs lūkesčiai atitikti vaizdo įrašuose matomą moterų elgesį: visur ir visada norėti lytinių santykių, priimti agresiją kaip normalų ir geidžiamą reiškinį.
Todėl tai daro įtaką santykių lygiavertiškumui, į moterį yra žiūrima tik kaip į seksualinių malonumų šaltinį, ignoruojant abiejų partnerių poreikius ir gerą savijautą.
Pornografija prisideda prie nelygiavertiškų santykių kūrimo, grįsto galios disbalansu tarp merginų ir vaikinų. Todėl lytiškumo ugdyme labai svarbu pabrėžti lyčių lygybės principus bei pornografijos ir realių santykių skirtumus, kurie yra esminiai kuriant sveikus ir lygiaverčius tarpusavio santykius.
Tarpusavio santykiai be smurtinio elgesio
Tiek ugdymo įstaigose, tiek viešojoje erdvėje būtina atkreipti dėmesį į lyčių lygybę ir žmogaus teises. Viešajame diskurse matoma informacija prisideda prie nuomonės, požiūrio ir vertybių formavimo. Tai yra viena iš priemonių, ugdančių jauną žmogų, tad ir turiniui turėtų būti keliami atitinkami standartai.
Viešojoje erdvėje per mažai kalbama apie sveikus santykius, kuriuose nėra smurtinio elgesio apraiškų. Plačiai dominuoja naratyvai, kuriuose nesivadovaujama mokslu grįstais faktais.
Skatinama panieka įvairioms žmonių grupėms, plinta dezinformacija ir propaganda. Atrodo, kad seksizmas net ir Lietuvos Respublikos Seime gali tapti kasdienybe. Asmenys, iš dalies atsakingi už švietimo turinio kryptį elgiasi nepriimtinai.
„Akivaizdu, kad kurti lyčių lygybe pagrįstą visuomenę, saugią darbo aplinką, saugią nuo patyčių mokyklą yra be galo sudėtinga, kai toks seksizmas yra absoliučiai normalizuotas Seime.
Politinių diskusijų metu girdimi pasisakymai moterų politikių atžvilgiu, kokios jos turi būti, komentarai apie jų išvaizdą, šeimos neturėjimą ar turėjimą, jų vadinimas „kale“, aiškinimas moterims ar vyrams, kokios jos moteriškos ar jie vyriški turi būti, yra tiesiog paprastas primityvus seksizmas.
Jie nuolatos taip pat atitraukia dėmesį nuo analizuojamų temų ir bendrai mažina pasitikėjimą įstatymų leidėjais. Be to, menkina politikoje esančių moterų dalyvavimą“, – Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos išplatintame pranešime įžvalgomis dalinasi Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė.
Straipsnis yra LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamo projekto, „Smurtas artimoje aplinkoje – kaip atpažinti ir ištrūkti“, dalis.
Šaltiniai:
[1] VšĮ „Diversity Development Group“ (2018). Kokybinio tyrimo ataskaita. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.
[2] Rothman, E. F., Kaczmarsky, C., Burke, N., Jansen, E., & Baughman, A. (2015). “Without porn… I wouldn't know half the things I know now”: A qualitative study of pornography use among a sample of urban, low-income, black and Hispanic youth. The Journal of Sex Research, 52(7), 736-746.
[3] Bridges, A. J., Sun, C. F., Ezzell, M. B., & Johnson, J. (2016). Sexual scripts and the sexual behavior of men and women who use pornography. Sexualization, Media, & Society, 2(4), 2374623816668275.
[4] Shuler, J., Brosi, M., Spencer, T., & Hubler, D. (2021). Pornography and Romantic Relationships: A Qualitative Examination of Individual Experiences. Journal of Sex & Marital Therapy, 47(6), 605-620.
Taip pat skaitykite
