Prabilusios apie smurtą, netenka vaikų

Šį pavasarį pasirodė Jungtinių Tautų specialiosios pranešėjos smurto prieš moteris ir mergaites klausimais Rym Alseilem (Reem Alsalem) ataskaita „Vaikų globa, smurtas prieš moteris ir vaikus". Ataskaitoje R.Alsalem, kartu su kitais nepriklausomų ekspertų, skirtų kovai su diskriminacija ir smurtu prieš moteris, platformos nariais, išreiškė susirūpinimą dėl įvairiose šalyse stebimos teismų tendencijos neatsižvelgti į smurto artimoje aplinkoje faktus, ypač moterų ir vaikų liudijimus, kai priimami sprendimai dėl vaikų globos.

„Kai smurtą patiriančios moterys pagaliau išdrįsta prabilti, susiduria su kitomis problemomis, dėl kurių jos lieka be pagalbos. Tai dažnai sukelia katastrofiškų padarinių ne tik joms, bet ir vaikams, o kartais jos yra sužalojamos ar nužudomos. Viena priežasčių yra tai, kad teismai nepakankamai įvertina įtarimus dėl kaltinimų artimoje aplinkoje.

Kadangi manoma, kad moterys meluoja, teismas net neišnagrinėja moters pateiktų kaltinimų dėl smurto ar seksualinės prievartos. Dažnai moterims sunku įtikinti teismus, kad partneris prieš jas panaudojo smurtą. Jos yra juodinamos, išvadinamos piktadarėmis, jos kaltinamos melu ir vaiko nustatinėjimu prieš tėvą. Labai dažnai šie moterų veiksmai yra kriminalizuojami, joms apribojamos vaiko lankymo teisės, jos netenka vaiko priežiūros teisių, netgi įkalinamos.

Net jeigu moteris pasako savo advokatams, kad patiria smurtą, advokatai pataria to nesakyti, nes tuomet tėvas apkaltins motiną, kad ši nuteikinėja vaiką prieš tėvą, o tuomet motina už tai turės atsakyti pagal įstatymą", - konferencijoje sakė R.Alsalem.

Ji teigė žinanti apie tokius atvejus, nutikusius ir lietuvėms: „Kai taip nutinka (kiek žinau, tokiu atvejų yra nutikę ir Lietuvos moterims), joms tenka bėgti iš savo namų ir net iš tos šalies, kurioje tuo metu gyvena. Visais šiais atvejais vaikai tampa aukomis du kartus - jiems ne tik tenka patirti smurtą artimoje aplinkoje, vėliau teismai su jais nekalba ar neatsižvelgia į jų nuomonę bei verčia bendrauti su smurtaujančiu tėvu."

Pasak R.Alsalem, taip yra dėl netinkamo Hagos konvencijos taikymo, kuri numato, kaip elgtis, kai vaikas pagrobtas į Konvencijai priklausančią šalį. „Tačiau Konvencijoje neminimas smurtas artimoje aplinkoje ir nėra numatyta moterų apsauga. Todėl kuomet motinos su vaikais pabėga per tarptautines sienas, jos pagal Hagos konvenciją gali būti traktuojamos kaip pagrobėjos. Maždaug trys ketvirtadieniai pagal Hagos konvenciją iškeltų bylų yra motinoms iškeltos bylos, kai jos apkaltinamos, kad neteisėtai pagrobė vaiką.", - sakė ji.

Visgi, pasak JT atstovės, Konvencijoje yra straipsnis, kuriame nurodyta, kad vaikas gali būti negrąžinamas į kilmės šalį, jeigu ten jam kiltų didelis pavojus. Tačiau, pasak jos, teismai nelinkę taip elgtis.

Vaiko nuomonė institucijoms nesvarbi

Teisininkė Agnė Gredeckaitė pasakojo savo istoriją. Ji išgyveno skyrybų procesą, kuris truko ne vienerius metus. „Vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su manimi. Patirto psichologinio ir kitokio smurto įrodyti nepavyko, nepaisant to, kad buvo pateikti medicininiai išrašai, liudytojų parodymai. (...) Visuomenei ir teismams vis dar sudėtinga atpažinti psichologinį smurtą ir objektyviai įvertinti įrodymų visumą", - sakė teisininkė.

Ji pasakojo, kad jos gyvenime jau tapo įprasta sulaukti nuolatinių kaltinimų iš buvusio sutuoktinio dėl vaiko nepriežiūros ar netinkamų sąlygų, o tai virsta naujais teisminiais ginčais: „Jei pati nebūčiau teisininkė, nesugebėčiau apsiginti. Galimai jau būčiau patraukta baudžiamojon atsakomybėn, kad riboju tėvo teisę matytis sau vaiku. (...) Konstatuota, kad vaikas nenori bendrauti su tėvu, vaiko tėvas atsisako eiti pas bet kokius specialistus su mama dėl prarasto ryšio atstatymo su vaiku, bet mamai užkraunama prievolė atstatyti tėvo prarastą ryšį su vaiku. Tai yra visiškas teisinis nonsensas", - sakė ji.

Teisininkė atkreipė dėmesį, kad visuose teisės aktuose svarbiausiu laikomas vaiko interesas. Tačiau ji įsitikinusi, kad būtent institucijos tai pažeidžia. Ji pacitavo dešimtmečio berniuko išrėktus žodžius specialistams: „Aš jums milijoną kartų sakiau, kad bijau tėvo, nenoriu jo matyti. Nenoriu nieko apie jį girdėti. Man darosi pikta, baisu, liūdna. Aš čia, naujuose namuose, jaučiuosi saugus, bet dabar jūs vėl atėjote ir vėl apie jį kalbate. Aš bijau, kad jis sužinos, kur aš esu ir vėl mane persekios."

Konferencijoje savo patirtimi dalijosi ir lietuvė Diana Maria Ollson, iš kurios Švedijoje buvo paimtas trejų metų sūnus, kai ji prabilo apie vyro smurtą. Po teismo procesų iš moters visam laikui atimtos motinystės teisės. Jos istorija buvo aprašyta „Vakaro žinių" straipsnyje „Lietuvei Švedijoje prabilus apie smurtaujantį vyrą, iš jos atimtas vaikas". Penktadienį vakare Vilniaus Mažvydo bibliotekoje vyko jos filmo, sukurto šia tema, „Mėlynas kraujas" pristatymas.

Žaizdos neužgijo ir suaugus

Trijų vaikų mama Ana D.Mangirdienė konferencijoje nesulaikė ašarų. Ji gyvenime yra patyrus visų įmanomų rūšių smurtą. „Man sunkiausia girdėti „pakentėk". Aš tai nuolat girdėjau vaikystėje iš savo mamos, kai patirdavau smurtą iš savo biologinio tėvo. Vieną kartą jis man pagamino mano triušį ir liepė jį valgyti. Vienuolikos metų patekau į ligoninę, kur gydytoja pasakė mano mamai: „Nežinau, kaip jūs gyvenate, bet taip gyventi negalima." Ir aš patikėjau, kad pagaliau kažkam rūpi, kažkas pasikeis.

Mano tėvui diagnozuota šizofrenija. Aš niekam negalėjau prasitarti apie tai, kas vyksta. Mama tais laikais bijojo netekti darbo, būti išmesta iš partijos. Aš kentėjau už visus vaikus: daužė lygintuvo laidu, man buvo sužalota nosies pertvara, buvau taip mušama, kad mokykloje negalėdavau net atsisėsti.

Baisiausia, kad nepadėdavo mama. Sau daviau pažadą, kad savo vaikui niekada neliepsiu „pakentėti". Taip pat pažadėjau, kad niekada neleisiu skriausti vaikų, nepaisant, ar tai bus mano, ar kitų vaikai. Nes vaikai tokius dalykus atsimena visą gyvenimą.

Mano mama nežinojo, kad tėvas prie manęs seksualiai priekabiavo, aš jai nesakiau, nes nebenorėjau vėl išgirsti žodžio „pakentėk." (...) Mano santykiai su mama nėra geri. Aš ją lankau, bet ne todėl, kad ji yra gera mama, o todėl, kad aš esu gera dukra", - pasakojo A.Mangirdienė.