Šalies vadovo teigimu, pėstininkų divizijos steigimas yra vienas svarbiausių nacionalinių gynybos politikos tikslų. Anot jo, užsibrėžto tikslo iki 2030 pasiekti pilną operacinį divizijos pajėgumą neturi nustumti kiti krašto apsaugos sistemos prioritetai.
G. Nausėdos pasirašytu įstatymu net tik įtvirtinti principiniai Lietuvos kariuomenės personalo ir rezervo skaičiai, bet ir dviem tūkstančiais padidintas privalomosios pradinės karo tarnybos karių maksimalus skaičius ir rezervo tarnybos karių skaičius.
Tuo metu prezidentui pažymint ir visuotinio šaukimo įgyvendinimo svarbą, trečiadienį pasirašytu įstatymu su naujomis karo prievolės įstatymo nuostatomis suderinti ir privalomosios karo tarnybos šaukimo pokyčiai.
ELTA primena, kad pernai gegužę Valstybės gynimo taryba (VGT) pritarė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) siūlymui Lietuvoje formuoti divizijos dydžio karinį vienetą. Diviziją, kurios pagrindą sudarytų Lietuvos „Geležinio Vilko“, „Žemaitijos“ ir „Aukštaitijos“ brigados, planuota suformuoti iki 2030 m.
Šių metų sausį VGT taip pat nutarė kuriamos divizijos sunkiajam elementui – tankų batalionui – pirkti vokiškuosius „Leopard“.
Visgi, politinių partijų ir verslo atstovams diskutuojant dėl didesnių asignavimų gynybai, krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pasiūlė skirti daugiau dėmesio oro gynybos sistemų įsigijimui. Tačiau net ir pakeitus karinių įsigijimų prioritetus ir tankų batalioną kuriant etapais – iš pradžių sukuriant kuopos dydžio vienetą – ministro nuomone, planuojamą tankų batalioną būtų galima įsteigti iki 2035 m.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą