Prezidentūra: skiepijimo strategija nukrypo ne į motyvavimą, o į grasinimą

„Po šios kritikos buvo bandoma imtis aktyvesnių veiksmų, tačiau pasirinkta centrinės valdžios strategija nukrypo ne į gyventojų motyvavimą skiepytis bei pozityvių paskatų kūrimą, o į grasinimo priemones, gąsdinant žmones netekti galimybės gauti būtinąsias viešąsias paslaugas, tokias kaip sveikatos priežiūra ar viešasis transportas.

Tai suskaldė visuomenę ir padidino nepasitikėjimą valdžia“, – teigiama komentare.

„Šios neigiamos pasekmės tebedaro esminę įtaką šiandienos kovai su pandemija, kur kasdien prarandame dešimtis žmonių gyvybių“, – teigia prezidentūra.

Šiuos komentarus ji pateikė paprašius detalizuoti ketvirtadienį G. Nausėdos išsakytą kritiką, jog vakcinacijos tempas buvo dirbtinai lėtintas.

„Mes praktiškai pražiopsojome, pramiegojome pirmą vasaros pusę, kai, nežinau dėl kokių sumetimų, buvo dirbtinai sulėtintas skiepijimosi tempas.

Galbūt dėl to, kad nebūtų pasiektas prezidento tikslas 70 proc. iki liepos vidurio. O po to, kai jau buvo pamatyta, kad susikaupė didelės vakcinos atsargos ir kad gali būti kritika iš visuomenės pusės, tada buvo verčiamasi per galvą“, – tuomet sakė prezidentas.

BNS klausė prezidentūros, kuo šalies vadovas grindžia pastarąjį teiginį apie dirbtinį vakcinavimo lėtinimą, kas jį dirbtinai lėtino ir ar prezidentas pasitiki už vakcinavimą atsakingomis institucijomis.

Pasak G. Nausėdos atstovų, šalies vadovas dar sausį iškėlė tikslą iki vasaros vidurio paskiepyti 70 proc. suaugusių gyventojų ir nuolat ragino imtis veiksmų tai pasiekti.

„Kartu su Sveikatos ekspertų taryba sistemingai buvo teikiamos rekomendacijos parengti aiškią ir skaidrią gyventojų vakcinavimo strategiją, efektyviai veikiančius vakcinavimo procesus, visuomenės informavimo ir konsultavimo kampaniją.

Tačiau gegužės mėnesį masinė vakcinacija buvo pradėta iš esmės neturint šių rezultatyviai vakcinacijai būtinų sąlygų, kai tuo tarpu ES vakcinų tiekimas buvo sklandus – planingas ir prognozuojamas“, – teigia prezidentūra.

Pasak G. Nausėdos atstovų, „tuo tarpu atsakingieji už pandemijos valdymą ir vakcinaciją kėlė sau neapibrėžtus „paskiepyti kiek įmanoma“ tikslus, buvo skiriama daug dėmesio aiškinant, kodėl 70 proc. tikslas nėra svarbus ar per ambicingas“.

„Centrinės valdžios veikimas buvo chaotiškas, dažniausiai reaktyvus, o ne proaktyvus, kaip tikėtasi“, – nurodoma atsakyme.

Paprašytas detalizuoti, kas konkrečiai, prezidento vertinimu, tyčia sulėtino vakcinacijos tempą, jo atstovas nurodė, jog „būtent nepakankamas centrinės valdžios veikimas turėjo įtakos masinės vakcinacijos tempo sulėtėjimui“.

Į klausimą, ar G. Nausėda pasitiki Vyriausybe ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), R. Jasiulionis atsakė, jog, „šalies vadovas yra ne kartą sakęs, kad SAM, nepaisydama to, kas buvo nepadaryta praeityje, turi imtis neatidėliotinų veiksmų paspartinti vakcinaciją, ypač tarp labiausiai pažeidžiamų grupių, visų pirma senjorų. Priešingu atveju ministras turėtų prisiimti politinę atsakomybę“.

70 proc. suaugusių gyventojų Lietuva paskiepijo rugsėjo pradžioje – šis tikslas anksčiau keltas viliantis, jog tokios dalies pasiskiepijusių gyventojų pakaks norint suvaldyti pandemiją. Vis dėlto pradėjus plisti pavojingesnei delta atmainai, G. Nausėda paragino siekti paskiepyti 90 proc. gyventojų.

Reaguodamas į prezidento kritiką sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ketvirtadienį teigė, kad žmonių noras skiepytis vasarą buvo sulėtėjęs didžiojoje Europos Sąjungos dalyje, o nepaisant pastangų skatinti gyventojus skiepytis, dalis žmonių vis dar nepasitiki mokslu ir medicina, o dalis piliečių nepasitiki ir vieni kitais, ir valstybe.

Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu Lietuvoje bent viena doze yra vakcinuota 64 proc. visų gyventojų ir 74,6 proc. visų suaugusių gyventojų.