Prezidentūra – už antrojo vėjo parko Baltijos jūroje sąlygų peržiūrą

Šį mėnesį Energetikos ministerija atlieka pakartotinai paskelbto aukciono peržiūrą – konkursą svarstoma tęsti be pokyčių arba stabdyti iš viso, taip pat įnešti korekcijų į esamas sąlygas. Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas yra sakęs, kad šis scenarijus yra realiausias.

„Peržiūrėjimas tų sąlygų, prezidento nuomone, būtų tikrai logiškas žingsnis“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė šalies vadovo patarėjas.

Pasak R. Dilbos, vertinant antrąjį konkursą būtina peržiūrėti konkurencijos sąlygas, stengtis pritraukti daugiau dalyvių, kad aukcionas būtų skaidrus ir finansinė našta už vėjo parko statybas negultų ant vartotojų pečių. 

„Atidžiau įvertinti ir pasižiūrėti, ar įmanoma dar pagerinti to konkurso sąlygas taip, kad kuo mažiau nuo to turėtų finansinės naštos vartotojai, yra neblogas tikslas“, – kalbėjo R. Dilba.

Pasak jo, dabar klausimus kelia tai, kad konkursas paskelbtas pačioje praėjusios Seimo kadencijos pabaigoje, jam yra taikoma valstybės parama. Visgi, kaip pridūrė patarėjas, analizei parodžius, kad antrąjį vėjo parką vystyti apsimoka, jis turės būti pastatytas, nes šalis turi būti energetiškai nepriklausoma.

„Turime (…) susifokusuoti į tikslą – prezidentas yra minėjęs aiškiai, 2028 m. turime apsirūpinti savo energijos gamyba ir dabar, aišku, didžiausias potencialas yra atsinaujinančių (išteklių – ELTA)“, – akcentavo R. Dilba.

Antrąjį strateginio vėjo parko Baltijos jūroje konkursą, kol bus atlikta tinkama kaštų ir naudos analizė, siūlo stabdyti Seimo Audito komitetas bei Energetikos ir darnios plėtros komisija.

Šio aukciono sąlygas Seimas supaprastino – jį leista laimėti ir vienai dalyvavusiai įmonei, nustatytas 15 metų valstybės skatinimo laikotarpį, kai, elektros kainai rinkoje esant mažesnei, valstybė skirtumą padengtų investuotojui, didesnei – skirtumą grąžintų vystytojas. Šią valstybės paramą būtina derinti su Europos Komisija (EK).

ELTA primena, kad VERT antrąjį konkursą paskelbė pernai lapkričio 18 d. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) paskelbtame konkurse įtvirtintas elektros kainos pardavimo diapazonas nuo 75 iki 125 eurų už megavatvalandę (MWh).

Antrojo konkurso dalyviai galės pasiūlyti elektrinių plėtros jūroje vystymo mokestį valstybei, kurio minimali suma turės siekti bent 5 mln. eurų, kiekvienas dalyvis realiuoju laiku turės siūlyti mažiausiai minėta suma didesnį vystymo mokestį už pasiūlytą prieš tai.

Potencialų antrojo konkurso laimėtoją tikimąsi paskelbti balandžio antroje pusėje, tuomet jį iki 60 kalendorinių dienų laikotarpiu turėtų įvertinti vyriausybinė Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija.

Kaip skelbta anksčiau, du vėjo parkai Baltijos jūroje galėtų užtikrinti maždaug pusę viso Lietuvos elektros poreikio.

Antrajame aukcione dalyvaus valstybės valdoma energetikos įmonių grupė „Ignitis“, tai svarsto Lenkijos naftos koncernas „Orlen“.

Europos Sąjunga (ES) valstybėms narėms kelia tikslą, kad iki 2030 m. jūrinėje teritorijoje būtų ne mažiau kaip 60 GW suminės įrengtosios galios vėjo elektrinių, o iki 2050 m. – jau 300 GW.

Kaip numatyta Seimo priimtoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje (NENS), iki 2030 m. Lietuvoje planuojama įrengti du bendros 1,4 MW (megavatų) galios jūrinio vėjo parkus, o iki 2050 m. vėjo parkų galia turi didėti iki 4,5 GW (gigavatų).