Prezidentūra žada kontroliuoti, kaip Lietuvai seksis vystyti antidroninę gynybą

Pasak jo, esant reikalui šiam klausimui gali būti šaukiama ir Valstybės gynimo taryba.

„Tikrai tai bus vienas iš prezidento prioritetų. Mes tą temą seksime ir žiūrėsime, ar iš tikrųjų klausimas juda, ar sprendimai priimti, ar nepriimti, ir jeigu reikės, dar kartą grįšime prie to klausimo priimant aukščiausio politinio lygmens sprendimus Valstybės gynimo taryboje“, – Žinių radijui antradienį sakė D. Matulionis.

Praėjusią savaitę į Lietuvą įskrido antras dronas iš Baltarusijos per pastarąjį mėnesį.

Pirmasis dronas atpažintas kaip „Gerbera“ – rusiškas bepilotis be sprogmenų, vizualiai panašus į kovinį droną „Shahed“ ir skirtas apgauti oro gynybą Rusijos kare prieš Ukrainą.

Antrasis bepilotis, pirminiais duomenimis, taip pat buvo panašus į „Gerberą“.

Pasak D. Matulionio, institucijos tebedaro išvadą, kad abu šie dronai į Lietuvą per Baltarusiją atklydo, kai elektroninės kovos priemonėmis buvo sutrikdyta jų skrydžio kryptis Ukrainoje.

Dar liepos pabaigoje po susitikimo Prezidentūroje paskelbta, kad Lietuva turėtų nedelsiant įsigyti trumpo ir vidutinio nuotolio radarų, galinčių fiksuoti skrendančius objektus žemame aukštyje, taip pat Ukrainoje pasiteisinusių akustinių jutiklių, kurie turėtų būti instaliuoti palei rytinės sienos perimetrą.

D. Matulionis teigė, kad Lietuvai reikia ir daugiau elektroninės kovos bei kinetinių priemonių, skirtų dronams sustabdyti arba numušti.

„Tam reikės nemažai lėšų“, – sakė prezidento patarėjas.

Pasak jo, įsigijimai turėtų būti atlikti dar šiemet.