Prezidentūroje pristatytas įrankis, skirtas identifikuoti kiekvieno vaidmenį valstybės gynybos metu: ne visi šalį gins ginklu

„Ne visi gins valstybę ginklu. Taip, mums reikės stiprios karinės galios ir ginkluotojų pajėgų. Visgi nemažiau svarbi bus ir civilinio elemento pridedamoji vertė, jų pridedamoji vertė, kuri bus reikalinga įgalinti mūsų karines pajėgas sėkmingai veikti“, – ketvirtadienį pristatydamas Valstybės gynybos planą papildantį įrankį spaudos konferencijoje sakė prezidento patarėjas nacionalinio saugumo ir gynybos klausimais Tomas Godliauskas.

Pristatytu įrankiu, nuo ketvirtadienio Prezidentūros interneto puslapyje atsakius į klausimus apie savo lytį, amžių ir šiuo metu vykdomą veiklą, galima sužinoti Valstybės gynybos plane piliečiui numatomą vaidmenį bei rasti naudingas nuorodas su informacija apie jį.

Naujas įrankis galimas piliečių veiklas valstybės gynybos metu sugrupuoja į keturias pagrindines kategorijas: ginkluotos gynybos vykdymą, valstybės ūkio ir gyvybiškai svarbių funkcijų tęstinumą, rūpinimąsi asmenimis, kuriems reikalinga pagalba, bei bendrosios paramos teikimą.

„Nėra idėjos dabar kaupti duomenų. Siekis yra, kad šis galimas žmogaus pasirinkimo algoritmas leistų jiems atsakyti į klausimą, kur aš galėčiau būti (valstybės gynybos metu – ELTA)“, – spaudos konferencijoje aiškino T. Godliauskas

„Šis modelis ir toliau plėsis, informacija bus atnaujinama. (...) Mūsų tikslas artimiausiu metu iš tų galimų svarbių valstybei užduočių sudaryti tam tikrą galimą pasirinkimą ir verslo arba nevyriausybinėms organizacijoms, kad jos pagal savo veiklos pobūdį galėtų susigretinti su viena arba kita Valstybės gynybos plano užduotimi“, – pažymėjo jis.

Anot šalies vadovo patarėjo, įgyvendindamas Valstybės gynybos plane iškeltus tikslus ir visuotinės valstybės gynybos principus, šio įrankio parengimą inicijavo prezidentas Gitanas Nausėda.

ELTA primena, kad Valstybės gynybos planą praėjusių metų lapkritį patvirtino Valstybės gynimo taryba (VGT).

Šiame plane, kuris kurtas bendradarbiaujant su įvairių organizacijų, verslo asociacijų ir įmonių atstovais, numatytos septynios pagrindinės kryptys, iš kurių kiekvienoje – apie 30 užduočių, įtraukiančių ir atskirų piliečių bei organizacijų vaidmenį krašto gynyboje karo atveju.

Planas turi tris pagrindinius tikslus – paskatinti piliečius ir įmones proaktyviai ieškoti vietos valstybės gynyboje, suteikti aiškius atsakymus dėl jų dalyvavimo krašto apsaugoje formų bei užbaigti „dokumentų hierarchijos architektūrą“.