Saulius Skvernelis

Prieš Kalėdas – teisėjų akibrokštas S. Skverneliui: paaiškėjo politiko gudravimai

(11)

Prieš Kalėdas Seimo narys, buvęs ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sulaukė nemalonių žinių iš Vilniaus apygardos teismo – teisėjai atmetė ir jo, ir prokuratūros apeliacinius skundus byloje dėl netoli politiko namų atsiradusio užrašo „vagies namas“. Kartu paaiškėjo ir kelios S. Skvernelio gudrybės, kaip politikas bandė įrodyti jam neva sukeltus neigiamus padarinius.

Buvusio susisiekimo ministro Roko Masiulio patarėjas Gediminas Vaitkevičius trečiadienį Vilniaus apygardos teisme buvo dar kartą išteisintas dėl tariamo S. Skvernelio šmeižto ir viešosios tvarkos sutrikdymo, nors praėjusį birželį teisme pripažino, kad 2020-aisiais Smigliuose, Upės gatvėje, kur su šeima gyvena buvęs premjeras S. Skvernelis, baltais dažais ant kelio parašė „Vagies namas“ ir „Skvernelis“.

Tačiau vyras teisme yra sakęs, kad jokio nusikaltimo nepadarė – tiesiog parašė tai, ką visi turėtų žinoti.

Panašiai mano ir Vilniaus apygardos teismo teisėjai, gruodžio 22 d. paskelbę, kad laiko žemesnės instancijos teismo priimtą išteisinamąjį nuosprendį teisingu ir pagrįstu.

Anot teisėjų, nors G. Vaitkevičiaus užrašas ir nėra moraliai priimtinas, tačiau nekelia tokio pavojingumo, kad būtų vertas baudžiamosios atsakomybės.

Upės g. esančio kelio asfaltas buvo aprašinėtas 2020 m. birželio 10 d. naktį, ant jo baltais dažais buvo užrašyti užrašai „vagies namas“ ir „Skvernelis“ bei nupiešta rodyklė su užrašu „1 km“ nurodant, į kurią pusę yra S. Skvernelio namas. G. Vaitkevičių Vadovybės apsaugos departamento (VAD) darbuotojai aptiko, kai vyras grįžo į nusikaltimo vietą.

Praėjusią liepą Vilniaus regiono apylinkės teismas G. Vaitkevičių išteisino, konstatavęs, kad nepasitvirtino nei kaltinimai dėl viešosios tvarkos sutrikdymo, nei dėl šmeižto.

„Nėra surinkta neginčijamų įrodymų, kad jį (užrašą) pamatę aplinkiniai būtų šokiruoti, ar būtų sukeltas didelis išgąstis žmonėms ar būtų sustabdytas eismas“, – tuomet teigė teisėja Vaida Sinkevičienė. Tačiau išteisinamąjį nuosprendį Vilniaus apygardos teismui apskundė ir prokurorai, ir pats S. Skvernelis.

Skvernelio gudrybės

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegijai pirmininkavęs teisėjas Arūnas Bartkus trečiadienį paskelbė, kad abu skundai atmetami, o nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Anot A. Bartkaus, pirmos instancijos teismas baudžiamojo proceso nuostatų nepažeidė. „Byloje nėra neginčijamai įrodyta, kad dėl G. Vaitkevičiaus veiksmų buvo sutrikdyta viešoji tvarka“, – teigė teisėjas.

Paskelbus nutartį paaiškėjo keli S. Skvernelio gudravimai. Pavyzdžiui, Seimo narys nurodė, kad po to, kai ant kelio šalia namų atsirado į jį nutaikyti užrašai, patyrė neigiamas emocijas ir išgyvenimus, dėl kilusios grėsmės buvo sustiprinta tuometinio premjero ir jo šeimos apsauga.

Tačiau, anot A. Bartkaus, nėra įrodymų, kad S. Skvernelis ar jo žmona būtų patyrę išgasčio ar dėl emocijų negalėję susikaupti darbui, be to, pradėti ikiteisminį tyrimą nei S. Skvernelis, nei jo žmona neskubėjo.

Maža to, pasak teisėjo, nėra įrodymų, kad S. Skvernelio apsauga buvo sustiprinta dėl šio įvykio, kaip teigta apeliaciniame skunde. Bylos metu paaiškėjo, kad išties premjero apsauga sustiprinta ne dėl užrašų ant gatvės, o dėl gautų grasinimų, už kuriuos baudžiamojon atsakomybėn buvo patrauktas kitas asmuo.

Kita S. Skvernelio gudrybė – politikas teigė, kad po šių užrašų suabejota jo reputacija, taigi taip jam padaryta žala. Tačiau teisėjų kolegija konstatavo, kad teismo objektu tapę užrašai atsirado po garsiosios S. Skvernelio keliuko asfaltavimo istorijos, o abejoti buvusio premjero reputacija imta jau tuomet, kai paaiškėjo asfaltavimo aplinkybės, dar prieš atsirandant užrašams.

Piktino korupcija

Teisme G. Vaitkevičius iš pradžių tikino jokio nusikaltimo nepadaręs, bet vėliau pripažino, kad tai jis užrašė teisėsaugos dėmesio sulaukusius užrašus.

Anot kaltinamojo, tokiam veiksmui jį pastūmėjo S. Skvernelio veiksmai tuo metu, kai G. Vaitkevičius dirbo Susisiekimo ministerijoje.

Vyras teigė, kad apie Upės gatvę nieko nežinojo iki 2017 metų, o sužinojo, kai ėmė dirbti tuometinio ministro R. Masiulio padėjėju. Anot G. Vaitkevičiaus, 2017 metų antroje pusėje jį pasikvietė R. Masiulis į savo kabinetą dėl Upės gatvės, sakė, kad ją reikia asfaltuoti.

Iš pradžių G. Vaitkevičius sakė nesupratęs, kodėl Upės gatvę reikia asfaltuoti, nes ji lyg ir išasfaltuota. Tik kiek vėliau vyras suprato, kad kalbama ne apie Vilniaus centre esančią Upės gatvę.

Pasak kaltinamojo, R. Masiulis jam sakė, kad premjeras domisi, kada gi bus išasfaltuotas kelias.

„Man toks paklausimas atrodė keistokas, bet aš nusprendžiau atsakyti į jį kaip į informacijos pasiteiravimą“, – sakė G. Vaitkevičius.

Vyras teigė, kad tuomet ėmė domėtis, kas per kelias buvo paminėtas pokalbio su ministru metu – tuomet paaiškėjo, kad Upės gatvėje kelias net nėra valstybinės reikšmės, juo turėjo rūpintis Vilniaus rajono savivaldybė.

G. Vaitkevičius teigė ministrui perdavęs informaciją, kad Upės gatvėje esantis žvyrkelis nėra valstybinės reikšmės, o Vilniaus rajono savivaldybė neteikė paraiškos kelio asfaltavimui, tačiau yra galimybė gyventojams prisidėti prie kelio asfaltavimo pagal programą 50/50, kai pusę asfaltavimo sumos padengia gyventojai.

2018 m. pirmoje pusėje G. Vaitkevičius teigė dar kartą sulaukęs paklausimo iš R. Masiulio – paaiškėjo, kad S. Skvernelis vėl kreipėsi dėl minėto kelio, teigdamas, kad dulkantis kelias užkliūna ir Vadovybės apsaugos departamentui (VAD). „Iš karto pasakiau ministrui, kad šito klausimo daugiau net nežiūrėsiu.

Tokių paklausimų negali būti, jie yra neteisėti“, – teigė vyras.

„Galėčiau pasakyti, kad Skvernelis sistemingai bandė pastumti savo gatvę“, – teigė G. Vaitkevičius. Anot jo, tuometinis premjeras ir vėliau ieškojo būdų sulaukti gatvės asfaltavimo, prašė panaikinti balus, kuriais vertinami savivaldybių teikiami projektai.

Vienu metu S. Skvernelis, pasak G. Vaitkevičiaus, aprimo, tačiau, pasikeitus susisiekimo ministrams, ėmė vėl daryti spaudimą, kad kelias Upės gatvėje būtų asfaltuotas. O 2019 m. spalį Vilniaus rajono savivaldybė užsinorėjo asfaltuoti Upės gatvę, nors iki to laiko tokių ketinimų neturėjo.

Anot G. Vaitkevičiaus, prie tokio posūkio Vilniaus rajono savivaldybėje galėjo prisidėti rajono merė Marija Rekst, su S. Skverneliu susiję politikai Rita Tamašūnienė ir susisiekimo viceministras Vladislavas Kondratovičius.

„Mane šita situacija piktino, aš ją laikau korupcija.

Padariau išvadą, kad Skvernelis yra korumpuotas ir šios išvados dar dabar tebesilaikau“, – sakė G. Vaitkevičius.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder