Profsąjungos ir verslas surengė pasitarimus dėl gynybos finansavimo: lūkesčiai pateikti Vyriausybei

Kaip Eltai teigė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė buvo deklaruota, kad sprendimai iš socialinių partnerių pusės priimami nebus, tačiau buvo kalbama koks finansavimo modelis atitiktų skirtingų šalių lūkesčius.

„Deklaravome vieną dalyką, kad sprendimo nepriiminėjame, esame tik patariamasis balsas. Finansavimo šaltinius sudėliojome į šviesoforą, prie žalios šviesos sudėjome, kas abiems pusėms pakankamai normalu, prie geltonos, kur yra diskusijų ir prie raudonos, kas visiškai mums nepriimtina“, – aiškino I. Ruginienė.

„Yra skirtingų eilučių, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) augimas mums yra visiška raudona, tuo metu darbdaviams – žalia spalva“, – tikino ji.

I. Ruginienė teigė, kad galima „lengvai surasti milijardą eurų per metus“ gynybos finansavimui padidinus pelno mokestį penkiais procentais, taip pat grįžus prie tam tikrų mokesčių reformoje pasiūlytų punktų.

„Esame jau pasakę, kad galima lengvai surasti milijardą eurų, dvigubai daugiau negu prašo Krašto apsaugos ministerija, tą matau per pelno mokesčio didėjimą penkiais procentais. Ir jeigu grįšime prie pristatytos mokestinės reformos (...) bei GPM pajamoms, nesusijusioms su darbo santykiais, pakelsime ir sulyginsime kaip yra darbo santykiuose, tai dar papildomi berods 64 mln. eurų“, – sakė LPSK vadovė.

„Taip pat siūlome dalį biudžeto prisidėjimo prie antros pakopos bent jau laikinai, jeigu nėra valios visiškai, nukreipti į gynybos mokestį bei visa tai sudarytų beveik milijardą eurų per metus“, – kalbėjo ji.

Tuo metu kalbas, kad dėl papildomo gynybos finansavimo turėtų tartis Trišalė taryba, I. Ruginienė įvardijo „numesta antimi“.

„Neturėjome įsipareigojimo Trišalėje taryboje to svarstyti ir mes jau baigėme dvišalius pasitarimus, ką buvome pažadėję premjerei. Šią savaitę buvome paskutinį kartą susirinkę ir mūsų nuomone perduota premjerei ir finansų ministrei. Kito posėdžio su premjere metu lauksime reakcijų“, – tvirtino ji.

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) vadovas Andrius Romanovskis Eltai kalbėjo, kad jau kelių savaičių bėgyje turėtų įvykti dar vienas socialinių partnerių ir politinių partijų susitikimas, kur bus kalbama apie gynybos finansavimo modelius.

„Turėjome konsultacijas su profesinėmis sąjungomis, (...) esame pateikę savo matymus Vyriausybei. Artimiausiu metu, kelių savaičių bėgyje vėl bus toks pats išplėstinis susitikimas socialinių partnerių ir politinių partijų, ten bus diskutuojama apie variantus“, – teigė A. Romanovskis.

„Vyriausybei buvo įdomu sužinoti kiekvienos pusės raudonąsias linijas, kompromisinius variantus. Dabar jau politikų apsisprendimo klausimas, kaip jie šiuos dalykus traktuos“, – sakė jis.

ELTA primena, kad kovą antrajame premjerės Ingridos Šimonytės inicijuotame susitikime dėl finansavimo gynybai pristatyti keturi variantai, kaip kitais metais būtų galima surinkti apie 400 mln. eurų, kurių reikia papildomam Lietuvos krašto apsaugos finansavimui.

Pagal pirmąjį, suma galėtų būti surinkta peržiūrėjus progresinius mokesčių tarifus, individualios veiklos apmokestinimą, panaikinus kai kurias lengvatas ir iki 16 proc. padidinus pelno mokestį. Pagal antrąjį, 420 mln. eurų būtų galima surinkti 1 proc. punktu padidinus tiek pridėtinės vertės, tiek pelno mokestį.

Trečiasis pasiūlymas, kuris generuotų apie 400 mln. eurų – pelno mokesčio tarifą padidinti 2 proc. punktais, panaikinti lengvatinį tarifą mažoms įmonėms, taip pat – šildymo ir verslo liudijimų lengvatas. Tuo metu ketvirtasis pasiūlymas dėl 400 mln. eurų susidėtų iš 2 proc. punktais didinamo pelno mokesčio ir dalies savivaldybėms tenkančio gyventojų pajamų mokesčio paskyrimo gynybai.

Savo ruožtu I. Šimonytės susitikime nedalyvavusios opozicinės frakcijos siūlo lėšų gynybai ieškoti įvedant bankų turto mokestį, išleidžiant gynybos obligacijas, mažinant šešėlį ekonomikoje.

Seimo opozicinės frakcijos taip pat yra pateikusios savo siūlymus dėl papildomo finansavimo gynybai. Tarp jų – pasiūlymai įvesti bankų turto mokestį, gynybos obligacijos, pelno mokesčio didinimas, šešėlio mažinimas.

Krašto apsaugos finansavimas Lietuvoje šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP, tačiau siekiama, kad šis dydis artimiausiais metais pasiektų bent 3 proc.

Siekdami suvienyti visuomenę ir paskatinti politikus kuo greičiau susitarti dėl 4 proc. BVP skyrimo gynybai, pilietiškai nusiteikę Lietuvos verslai ir organizacijos jungiasi į iniciatyvą „4 procentai“.