Prokuratūra siūlo koreguoti Civilinio turto konfiskavimo įstatymą: nori ilgesnių tyrimų terminų, platesnio spektro informacijos

Apie šiuos siūlymus Civilinio turto konfiskavimo įstatymui kalbėjo trečiadienį Antikorupcijos komisijos (AK) posėdyje dalyvavusi Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausioji prokurorė Deimantė Nikitinienė.

Ji priminė, kad praėjusiais buvo sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė, kurioje dirbo teisėsaugos ir kitų institucijų atstovai. Pasak prokurorės, jos tikslas – pateikti pasiūlymus, kaip patobulinti 2020 m. liepą įsigaliojusį Civilinio turto konfiskavimo įstatymą.

Pasak prokurorės, darbo grupė, išanalizavusi galiojantį įstatymą, jo taikymo praktiką, teikia pasiūlymų paketą, kaip tobulinti teisės aktą. Visų pirma, pasak D. Nikitinienės, siūloma suteikti galimybę Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai ir policijai prieš pradedant asmens turto tyrimą susipažinti su platesnio spektro informacija.

„Visa informacija prieš pradedant turto tyrimą turi ateiti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, tačiau realiai gyvenime ikiteisminio tyrimo duomenų nepakanka, kad būtų išpildytos civilinio turto konfiskavimo sąlygos ir būtų aiškiai nustatytas galimai neteisėtas pajamų ir išlaidų skirtumas, ko reikalauja įstatymas. Tam reikia surinkti papildomą medžiagą per registrus, pasitikrinti Mokesčių inspekcijoje deklaracijas apie pajamas. (...)

Tokie įgaliojimai turėtų būti numatyti specialiame įstatyme, jie apibrėžtų ikiteisminių tyrimų institucijų teisę iki kreipiantis į prokurorą dėl turto tyrimo pradėjimo sužinoti, surasti, pasitikrinti tam tikrą informaciją, kad galima būtų pradėti tą turto tyrimą“, – dėstė prokurorė.

Pasak D. Nikitinienės, STT savo ruožtu prašo suteikti jiems teisę atlikti asmenų turto tyrimus, atliekant ikiteisminius tyrimus korupcinio pobūdžio bylose.

Anot prokurorės, teisėsauga taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad turto tyrimai neretai būna didelės apimties ir jiems neužtenka metų laiko termino. Tad, anot D. Nikitinienės, prašoma šį terminą pailginti bent iki 1,5 metų arba numatyti lankstesnes galimybes pratęsti tyrimų terminus.

„Turime praktikoje jau tokią situaciją, kai Generalinė prokuratūra vadovavo labai didelės apimties turto tyrimui ir turto tyrimo parengtas ieškinys, kreiptasi į teismą dėl civilinio turto konfiskavimo.

Buvo reikalinga tiek prokurorams, tiek tyrėjams, tiek Mokesčių inspekcijai reikėjo išanalizuoti jeigu ne tūkstančius, tai šimtus finansinių operacijų.

Tai užtrukto ir į metus buvo įsisprausta, tačiau neatmestina, kad gali būti tokios situacijos, kai sėkmingai vykstantis turto tyrimas turės būti nutrauktas pagal įstatymą vien dėl to, kas nebus spėta išanalizuoti didelės apimties medžiagos, nes numatyti per trumpi terminai“, – komentavo prokurorė.

D. Nikitinienė tvirtino, kad reikėtų prailginti ir terminus, per kuriuos VMI turi pateikti išvadas turto tyrimą atliekančioms institucijoms. Anot jos, VMI neretai užtrunka su šių išvadų rengimu, nes laukia informacijos iš kitų šalių teisėsaugos ar kontrolės institucijų apie asmenų turtą užsienyje.

Taip pat, pasak prokurorės, turto tyrimus atliekančios institucijos taip pat norėtų turėti galimybę apžiūrėti turtą, kurį tiria.

Šiuo metu įstatyme numatyta, kad asmeniui, dėl kurio turto pradėtas tyrimas buvo nutrauktas ir kuriam dėl šio turto tyrimo atsirado neigiamų pasekmių, jo reikalavimu prokuroro leidimu turi būti pateikti turto tyrimo metu apie jį surinkti duomenys, išskyrus atvejus, kai pateikus šią informaciją gali būti padaryta žalos nebaigtiems turto tyrimams.

D. Nikitinienė pažymėjo, kad prokuratūros norėtų koreguoti šią įstatymo nuostatą, numatant, kad asmeniui apie vykdytą jo turto tyrimą būtų pranešama, pabaigus tyrimą ir įsitikinus, kad tai nepakenks kitiems tyrimams.

„Mūsų nuomone, tai yra vertinamoji sąlyga dėl neigiamų pasekmių. Prokurorams kyla klausimas, kas turėtų patvirtinti tas neigiamas pasekmes – ar asmuo, ar prokuroras?

Mūsų darbo grupės nuomone, atsižvelgiant į tai, kad asmuo apskritai turi teisę gauti informaciją, kuri yra renkama apie jį, reikia supaprastinti tą įstatymo nuostatą, numatant, kad, jei turto tyrimas buvo nutrauktas ir jei tų duomenų atskleidimas nepakenks kitiems tyrimams, asmens prašymu ir prokuroro leidimu asmuo turėtų teisę su medžiaga susipažinti“, – dėstė prokurorė.

AK nutarta apibendrinti šiuos prokuratūros siūlymus Civilinio turto konfiskavimo įstatymui ir pateikti juos pataisų paketo pavidalu.

ELTA primena, 2020 m. liepą įsigaliojusiu Civilinio turto konfiskavimo įstatymu numatyta galimybė konfiskuoti asmenų po 2010 gruodžio 11 d. įgytą turtą, jei asmuo negali jo pagrįsti.

Turtas gali būti konfiskuojamas, jei yra pagrindo manyti, kad jis įgytas neteisėtu būdu, kai šio turto vertė neatitinka asmens teisėtų pajamų ir šis skirtumas viršija 100 tūkst. eurų.

Civilinio turto konfiskavimas nukreiptas ne tik į asmenis, kurie buvo pripažinti kaltais įsiteisėjusiais teismo nuosprendžiais ir bylose buvo nustatyta, kad jie turi nusikalstamu būdu įgyto turto, tačiau ir į asmenis, kuriems buvo pradėtas, atsisakyta pradėti, nutrauktas baudžiamasis procesas ar kurie atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kurie įtraukti į organizuotų nusikalstamų grupių narių sąrašus.

Civilinio turto konfiskavimo procedūra gali būti pradėta po turto tyrimo.