Bylos esmė - vienas pagyvenęs verslininkas per tarpininkę bandė susirasti jaunų merginų, su kuriomis galėtų permiegoti už pinigus, aukų ieškota tarp našlaičių. Teisėsaugininkai ir nevyriausybinė organizacija įtikino jas ginti savo teises teisme, nes buvo tikri, jog pavyks pasiekti teisingumą - juolab kad įtariamųjų gynybos argumentai buvo absurdiški.
Tačiau teismai nusprendė kitaip.
„Ši byla man išskirtinė tuo, kaip lengvai buvo išteisinti kaltinamieji. Lydi didelis neteisingumo jausmas“, - „Vakarų ekspresui“ sakė Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė, patvirtinusi, kad dėl tokios nutarties svarstoma galimybė kreiptis į EŽTT.
Išteisinamąjį sprendimą anksčiau skundė šioje byloje valstybinį kaltinimą palaikęs Klaipėdos apygardos prokuroras Ruslanas Ušinskas, nevyriausybinė organizacija pasirūpino, jog byla pasiektų Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą (LAT), tačiau, visiems bandymams ginti nukentėjusiąsias pasibaigus nesėkme, norima į šį procesą atkreipti tarptautinį dėmesį.
Kaltinamojo „tyrimas“
Šioje byloje, kurioje galutinį tašką birželio 30 dieną padėjo LAT, vienas vyras buvo kaltinamas prekyba žmonėmis, vaiko pirkimu arba pardavimu, o moteris - be šių nusikaltimų dar ir pelnymusi iš prostitucijos jai vadovaujant. Abu jie išteisinti nusprendus, kad nepadaryta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos.
Bylos duomenimis, vyras moters prašė surasti jaunų, 17-21 metų, merginų, su kuriomis galėtų užsiimti seksu už tai atsilyginant 300-500 eurų, tarpininkei už kiekvieną surastą merginą žadėta po 200 eurų.
Ši susiradusi tris našlaites (viena iš jų buvo nepilnametė), siūlė tokiu būdu užsidirbti, davė vyro telefono numerį, siūlė susiderinti susitikimo laiką, žadėjo nuvežti į reikiamą vietą ir palaukti, kol užsakovas patenkins savo aistrą.
Merginoms nesutikus, joms toliau buvo siunčiamos žinutės su primygtiniu raginimu priimti pasiūlymą.
Su viena mergina vyras užmezgė kontaktą ir SMS žinutėmis su ja susirašinėjo apie mėnesį, derino susitikimų vietą ir laiką, žadėjo sumokėti už seksą.
Žinutės buvo laikomos nepadorių ketinimų ir prostitucijos organizavimo įrodymu, kaltinamoji pripažino jai inkriminuojamus veiksmus, išskyrus tai, kad siūlė seksą už pinigus nepilnametei.
Versiją patvirtino ir liudytojos, kurios pasakojo apie vaikų globos namuose pasklidusias kalbas, kaip viena moteris seksą už pinigus siūlė įstaigos globotinei ir nepilnametei jos seseriai.
Tuo metu jaunų merginų seksui už pinigus ieškojęs vyras teismui pateikė savo versiją: teigė, jog žinutės su nepadoriais pasiūlymais buvo tyrimas.
„Jam buvo įdomi statistika, kas dedasi, nes merginos pačios sutinka, kažką daro, o po to skundžiasi“, - tokios pozicijos jis laikėsi teisme, nors vyras prokurorui nesugebėjo paaiškinti, kokiu tikslu jis rinko duomenis apie seksualines paslaugas teikiančias merginas, sykiu ir nepilnametes.
Be to, ikiteisminio tyrimo metu vyras kaltę pripažino, nurodė ieškojęs 16-17 merginų seksualiniams santykiams, kad jas surasti turėjo kita kaltinamoji, tačiau vėliau atsisakė duoti parodymus.
Bylą išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas pernai sausį kaltinamuosius išteisino, o nukentėjusiųjų advokatės ir prokuroro R. Ušinsko skundus Lietuvos apeliacinis teismas šiemet kovą atmetė.
„Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija priėjo prie išvados, jog, nesant neginčijamų įrodymų, patvirtinančių kaltę, jie pagrįstai buvo išteisinti“, - teigiama kovo 13-osios nutartyje, kurioje, be kita ko, pažymima ir tai, jog byloje nebuvo nustatyti jokie nepilnametės išnaudojimo veiksmai.
Nevyriausybinių organizacijų pastangomis byla pasiekė ir LAT, tačiau paskutinė instancija birželio 30-ąją kasacinį skundą atsisakė priimti.
Taigi, rašyti žinutes merginoms - tarp jų nepilnametėms - ir siūlyti joms už pinigus tenkinti kažkieno lytinę aistrą yra lyg ir nebaudžiamas veiksmas, net jeigu juos patvirtina neginčijami įrodymai.
Blogos tendencijos
Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė K. Mišinienė sako, kad tai ne pirmas išteisinamasis sprendimas tokio pobūdžio bylose Vakarų Lietuvoje, kurią dar visai neseniai buvo galima laikyti pavyzdine kovos su tokiu reiškiniu vieta.
"Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamose prekybos žmonėmis bylose turime ne vieną išteisinimą, ir tai mus labai liūdina.
Jau atrodė, kad labai daug pasiekta, Vakarų Lietuva buvo ta vieta, kur tokiems nusikaltimams duodamas labai stiprus atkirtis, dirba specializuotas prokuroras Ruslanas Ušinskas - jis visą Europą galėtų mokyti, kaip tokius nusikaltimus reikia tirti - bet staiga imame klupti teismuose", - teigė ji.
Pats R. Ušinskas sako, kad teisingumą Lietuvoje vykdo teismai, sprendimus reikia gerbti, tačiau, jo nuomone, merginas viliojęs vyras galėjo būti pripažintas kaltu dėl prekybos žmonėmis.
"Teismo sprendimas yra vykdytinas, bet tai nereiškia, kad aš negaliu turėti kitos nuomonės šiuo klausimu. Mano nuomone, jis padarė šią nusikalstamą veiką, bet teismas pritrūko duomenų priimti apkaltinamąjį nuosprendį.
Tai ne pirma tokia byla, jų yra sąlyginai daug, ne pirmas atvejis, kai tiek žinutėmis, tiek skambučiais, tiek asmeninių pažinčių pagalba suaugę vyrai vilioja nepilnametes tikėdamiesi gauti tam tikras seksualines paslaugas. Vieniems pavyksta, kitiems - ne„, - su “Vakarų ekspresu" kalbėjo uostamiesčio prokuroras, priminęs vieną garsią bylą, kurioje vyrai buvo teisiami už tai, kad vaikų globos auklėtinės buvo išnaudojamos joms sumokant nedidelę sumą pinigų arba atsiskaitant degtine, cigaretėmis, net kebabais.
R. Ušinsko vertinimu, norint keisti situaciją, nereikia tobulinti įstatymų, kurie yra geri, bet būtina juos tinkamai taikyti.
„Mūsų teisės aktai, susiję su prekyba žmonėmis, vaikais, jų išnaudojimu, yra neblogi, tik jie galbūt nėra tinkamai taikomi - čia yra problema“, - teigė R. Ušinskas.
K. Mišinienė mano, kad teisėjams trūksta žinių nagrinėjant tokias bylas, pasigendama ir specialių jiems skirtų mokymų, kurių anksčiau būdavo daugiau.
"Šiemet tai jau gal ketvirtas išteisinimas tokiose bylose, o tai yra labai daug. Matome teisėjų žinių silpnėjimą, pradėjo dingti kompetencija. Gal jiems trūksta mokymų - jų anksčiau būdavo daugiau, o dabar tarsi ima slopti.
Paprastai kalbant, kitos instancijos rėmėsi pirmos instancijos nutartimi, labai nesigilino, nes nėra regimos žalos", - pasakojo K. Mišinienė.
„Apie šią bylą mūsų komandoje diskutavome labai daug. Nors įstatymai numato galimybę, kad verbavimą jau galima laikyti prekyba žmonėmis, tačiau teisėjai to neįvertino. Tas verbavimas čia buvo labai aiškus“, - pridūrė ji.
Nacionalinė teismų administracija (NTA) „Vakarų ekspresui“ nurodė, kad šioje srityje teisėjai tobulinasi nuolat.
„Teisėjų kvalifikacijos tobulinimas prekybos žmonėmis bylų srityje vykdomas nuosekliai: nuo 2021 iki 2024 metų mokymuose dalyvavo 113 teisėjų, iš jų daugiau nei pusė – 2022 metais. Šiemet mokymai teisėjams apie prekybos žmonėmis bylas planuojami spalio mėnesį“, - teigiama administracijos komentare „Vakarų ekspresui“.
NTA duomenimis, dėl prekybos žmonėmis 2022 metais nuteisti 6 asmenys, išteisintų nebuvo, 2023 metais nuteista 14 asmenų, išteisintų nebuvo, o praėjusiais metais nuteisti 13 asmenų, išteisinti 2. Per 2025 metų pirmąjį pusmetį teismai nepriėmė nei apkaltinamųjų, nei išteisinamųjų nuosprendžių.
Rūpi mažiau
K. Mišinienė sako, kad institucijų susidomėjimas prekyba žmonėmis slopsta visoje Europos Sąjungoje.
"Mes labai aiškiai matome, kad tarptautinėms organizacijoms - tarp jų ir pačiai Europos Komisijai - pradėjo mažiau rūpėti prekyba žmonėmis.
Sistema nežlugo, bet darosi labai formali", - teigė K. Mišinienė.
Jos vadovaujamas centras šiuo metu svarsto galimybę dėl Klaipėdoje pradėtos nagrinėti ir išteisinimu paskutinėje instancijoje pasibaigusios bylos kreiptis į EŽTT ir siekti spragų teismuose užpildymo.
"Labai aiškiai pražiūrėtas momentas, kad viena iš verbuojamų merginų tuo metu buvo nepilnametė, tad automatiškai daug dalykų nereikia įrodinėti, nes ji savaime yra pažeidžiama dėl to, kad yra vaikas. Mūsų vertinimu, tai didžiulis teisinis liapsusas.
Dabar svarstome galimybę eiti iki EŽTT", - sakė K. Mišinienė.
Pasak jos, centras renka aukas ir bando užsidirbti pinigų privačių bendrovių teisininkams, nes valstybės garantuojami advokatai yra nemotyvuoti: „Dažnai sakome - jeigu nori pralaimėti bylą, remkis nemokamais valstybės advokatais.“
Jos vertinimu, dėl tokių spragų atsiranda sąlygos plisti prostitucijai.
"Ši byla man išskirtinė tuo, kaip lengvai buvo išteisinti kaltinamieji. Visiškai neįdedant pastangų, kurias mes paprastai matome teismuose.
Tarsi tai būtų nereikšminga, nors taip nėra.
Tokiu būdu prostitucijos banga ir šliaužia per Lietuvą. Įtraukia žmones, neturinčius kritinio mąstymo ar tuo metu nesuprantančius, kas su jais vyksta. To nuodo užgimimas apsaugotas teismo sprendimu, o tai mus labai skaudina", - aiškino centro vadovė, su prekyba žmonėmis kovojanti ilgiau nei du dešimtmečius.
Išteisinamasis nuosprendis smogia tiesiai aukai į paširdžius. Jai teismas siunčia tokią žinutę: tai, ką tu sakei, yra netiesa.
Smūgis aukai
Taip pasibaigusios prekybos žmonėmis ir prostitucijos organizavimo bylos daro ir kitą žalą - klesti nebaudžiamumas. K. Mišinienės teigimu, dėl to kai kurie žmonės panašia veikla užsiima dešimtmetį ir ilgiau, nebaudžiamumas kenkia ir teisėsaugai, prarandamas pasitikėjimas ja.
"Išteisinamasis nuosprendis smogia tiesiai aukai į paširdžius. Jai teismas siunčia tokią žinutę: tai, ką tu sakei, yra netiesa, tu nenukentėjai, o kaltinamasis yra teisus. Kaltinamojo ir jo parankinės iškalbingumas teismui buvo labiau priimtinas nei aukų trauma, kurią reikia suvokti.
Šioje byloje nukentėjusias mergaites matėme nuo pat pradžių, matėme jų nepasitikėjimą teisėsauga, raginome kalbėti, įtikinėjome, kad teisingumas yra. O po to reikia joms į akis pasakyti, kad sprendimas kitoks, atlaikyti tą jų nusivylimą.
Lydi neteisingumo jausmas", - teigė K. Mišinienė.
Anot prokuroro R. Ušinsko, vyrai dažniausiai taikosi į našlaites ir kitas socialiai pažeidžiamas merginas, nes jas paprasčiau paveikti.
„Tokie vaikai yra lengviau paveikiami, dažniau pasiduoda suaugusių asmenų - verbuotojų - įtakai. Taip jie išnaudojami seksualiniams poreikiams tenkinti“, - sakė prokuroras.
Tiesiogiai bylų nagrinėjimo metu su kaltinamaisiais bendraujantis prokuroras sako, kad apeliuoti į tokių žmonių sąžinę neverta - jiems toks elgesys atrodo normalus.
„Remdamasis ilgamete savo patirtimi galiu pasakyti, kad į jų moralę nėra bandoma apeliuoti, tai bergždžias darbas. Jie dažnai savo kaltės visiškai nepripažįsta ir nesijaučia padarę ką nors blogo, arba teigia, kad toks elgesys nėra nusikalstamas, nes nepilnametė neprieštaravo lytiniams santykiams“, - kalbėjo R. Ušinskas.
Vienas teisininkas, susipažinęs su šia byla, tokių žmonių atžvilgiu buvo dar griežtesnis.
„Žmogų nuo gyvulio skiria gebėjimas sutramdyti ne pačius geriausius ketinimus. Šie žmonės jų nesutramdo“, - sakė teisininkas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą