Kaip kitaip pavadinti valdančiųjų elgesį, jei ne patyčiomis, kai Lietuvos ekonomikos ateitį lemsiantis 187 puslapių planas visuomenei susipažinti pateiktas likus vos dviem savaitėms iki galutinės datos, kada jis, jau su visomis suinteresuotomis šalimis suderintas, privalo būti pateiktas Europos Komisijai?
Visuomenei rašytinės konsultacijos bus prieinamos iki balandžio 26 dienos, vadinasi, jau dabar yra aišku, kad valdantieji realiai nė neketina dėl to plano detalių diskutuoti, keisti savo nuo nuomonės ar atsižvelgti į pastabas.
Nereikia būti dideliu vadybininku, kad suprastum, jog gavus pastabas keturių dienų milžiniškų investicijų plano korekcijoms nepakaks.
Jau net Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pareiškė, kad diskusijos dėl plano vyksta „už uždarų durų“, o dėl preliminarių plano versijų, pasak Prezidento, „iš Europos institucijų ateina pakankamai prasti atsiliepimai apie tai, kas jau buvo pateikta.“
Taigi, I. Šimonytės Vyriausybė ne tik rizikuoja tikslingai nepanaudoti milžiniškų lėšų, bet ir su savo gebėjimu „planuoti“ gali apsijuokti Europos Sąjungoje. Juo labiau, kad lėšų skirstymo traukinys jau gerokai nuvažiavęs – kitos valstybės nelaukė galutinės plano pateikimo dienos – metų pradžioje šį planą Europos Komisijai jau buvo pateikusios net 19 ES valstybių narių ir Lietuva jau tuomet užsienio žiniasklaidoje linksniuota tarp tų, kurios atsilieka.
Paskutinę minutę į viešumą išmestas su niekuo nederintas planas gali reikšti tik viena – jis buvo sąmoningai slepiamas tam, kad nebūtų laiko analizuoti ir vertinti, kad būtų lengviau uždangstyti plano neskaidrumus. „Neliečiamųjų“ valdžia visada panašiai elgiasi, kai mato didžiules lėšas.
Tačiau I.Šimonytės Vyriausybės cinizmo viršūne tapo finansų ministrės bandymas atsakomybę už plano slėpimą, kaip kad paprastai būdinga konservatoriams, permesti kitiems – esą, pati Europos Komisija ragino planą slėpti ir paskelbti paskutinę minutę. Ministrė netikėtai pamiršo, kad europiniai reglamentai sako priešingai – planas privalo būti viešas ir suderintas su socialiniais partneriais prieš jį pateikiant Europos Komisijai.
Tą finansų ministrės melą suskubo paneigti net Europos Komisija per savo atstovybę Lietuvoje. Pasak atstovybės vadovės, „Europos Komisija nuolat ir nuosekliai kvietė Lietuvą būti kuo atviresnę socialiniams partneriams ir įtraukti juos į plano rengimą“. Kvietė, tik valdantieji neišgirdo.
Apgailėtinai atrodo ne tik pats plano rengimo procesas, kuris slepiantis nuo žmonių vyko užsidarius Vyriausybės kabinetuose, bet ir kiti valdančiųjų bandymai imituoti tarimąsi.
Nors Vyriausybė inicijuoja nacionalinį susitarimą dėl švietimo, nors ten dar nebaigtos diskusijos, vartant RRF planą yra akivaizdu, kad Vyriausybė jau pati su savimi „susitarė“ – esminiai švietimo reformos elementai, kurie turėtų būti aptarti pasirašant nacionalinį susitarimą, jau apspręsti be jokio tarimosi.
RRF plane numatytas finansavimas konkretiems švietimo srities dalykams: būtent tam, ką valdantieji siūlo savo programoje. Kad ir elitinių „Tūkstantmečio mokyklų“ įkūrimo finansavimas, kurios, neabejoju, tik didins atotrūkį tarp moksleivių. Tai kam tada, jei jau vienasmenė konservatorių nuomonė atsiduria RRF plane ir teikiama finansavimui, imituoti partijų nacionalinį susitarimą švietimo klausimais?
„Tarsimės, klausysime, girdėsime žmones“ – tokie buvo konservatorių pažadai rinkimų metu. Vartant 187 puslapius apie tai, kaip bus panaudoti daugiau kaip 2 milijardai eurų, tampa panašu, kad tie pažadai transformavosi į garsų Į. Šimonytės ir jos ministrų „nesitarsime, negirdėsime, slėpsime ir darysime, kaip reikia mums ir interesų grupėms, kuriuos atstovaujame“.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą